IKT TAIKYMO ŠVIETIMO SRITYJE TYRIMŲ RAIDA: LIETUVOS MOKSLO DARBŲ METAANALIZĖ

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikta išsami informacinių komunikacinių technologijų (IKT) tyrimų raidos švietimo srityje Lietuvoje analizė. Taikant metaanalizės metodą išnagrinėti ir sistemiškai apibendrinti lietuvių kalba publikuoti moksliniai straipsniai, skirti IKT taikymo švietimo srityje temoms. Analizuotų mokslinių straipsnių publikavimo periodas – nuo 2002 iki 2022 metų. Straipsnyje pateikta informacija apie įvairiais pjūviais atliktą analizę: taikytus tyrimų metodus, tematiką, tyrimo dalyvius ir duomenų rinkimo instrumentus; išnagrinėta, kiek straipsnių per dvidešimtmetį buvo publikuota kiekvienais metais; išskirtos švietimo sričių šakos, kuriose atlikti empiriniai tyrimai; aptartos svarbiausios nagrinėjamų mokslinių straipsnių išvados, jos suskirstytos į teigiamas ir neigiamas IKT naudojimo švietimo procese patirtis. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos mokslo darbų IKT taikymo švietimo srityje metodologijos dinamiką. Probleminiai tyrimo klausimai: kaip keitėsi IKT taikymo švietimo srityje tyrimų metodologija – kokiais aspektais dažniausiai nagrinėjama IKT taikymo švietimo srityje patirtis, kokie dažniausiai pasirenkami metodai, tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo instrumentai, kokios išvados gaunamos analizuojant IKT taikymo švietimo srityje patirtis? IKT taikymo švietimo srityje tyrimų raidai išanalizuoti pasirinktas mišrus metaanalizės metodas. Lietuvos mokslo darbai analizuoti iš įvairių perspektyvų, įtraukiant temų, laiko, metodologines strategijas, duomenų rinkimo instrumentų įvairovę ir pagrindines išvadas. Mokslinių straipsnių metaanalizė atlikta tiek kiekybinėje, tiek kokybinėje perspektyvoje. Išanalizavus Lietuvos mokslo darbus, susijusius su IKT taikymu švietimo srityje, nustatyta, kad dažniausiai pasirenkama kiekybinė metodologija, o kokybinė metodologija pasitelkiama kur kas rečiau. Viena vertus, kiekybinės metodologijos moksliniuose straipsniuose vyrauja šios temos: IKT naudojimo kompetencija, IKT taikymo galimybės, virtualios mokymo(si) aplinkos ir IKT kaip mokymosi aplinkos komponentas. Kita vertus, kokybinės metodologijos moksliniuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama vertybių ugdymui, IKT teikiamoms galimybėms ir IKT naudojimo mokymosi procese patirčiai. Mišrios metodologijos straipsniuose vyrauja tokios temos: edukacinės aplinkos pedagoginis pagrindimas, gebėjimų ugdymas, motyvacija ir mokymo(si) personalizavimas. Analizuotuose straipsniuose tiriamaisiais dažniausiai pasirenkami mokytojai, šiek tiek mažiau dėmesio skiriama mokiniams ir studentams. Kiti tyrėjų pasirinkti subjektai, tokie kaip švietimo ekspertai ar pagalbos specialistai, pasirenkami žymiai rečiau.