Prieraišumo mokyklai ir atviro diskusijoms klimato klasėje vaidmuo prosocialiam įsitraukimui paauglystėje

Santrauka

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip prieraišumas mokyklai ir atviras klimatas diskusijoms klasėje yra susiję su prosocialiu įsitraukimu paauglystėje. Tiriamieji buvo Klaipėdos regiono vyresniųjų klasių moksleiviai (N = 1741; 727 vaikinai ir 1014 merginos, kurių amžius – 15–19 metų). Mokyklos atmosferai matuoti naudojome Prieraišumo mokyklai skalę iš Mokyklos atmosferos klausimyno (Ruchkin, Schwab-Stone, ir Vermeiren, 2004) ir Atviro klimato diskusijoms klasėje skalę (Torney-Purta, ir kt., 2001). Prosocialaus įsitraukimo konstruktui matuoti naudojome Aktyvumo mokykloje (Noack, 2003), Savanoriškos veiklos ir Numatomos socialinės veiklos ateityje skales (abi pastarosios skalės šiai longitudinei studijai buvo sukurtos straipsnio autorių). Klasterinė analizė atlikta, taikant modifikuotą LICUR procedūrą iš statistinio paketo SLEIPNER (Bergman, Magnusson, ir El Khouri, 2003). Klasterine analize atskleista, kad visi paaugliai patenka į penkis mokyklos aplinkos klasterius pagal suvokiamo prieraišumo ir atviro klimato diskusijoms klasėje įverčius. Šie klasteriai buvo pavadinti: „Vidutinis“, „Negatyvus“, „Pozityvus diskusijų“, „Pozityvus prieraišumo“ ir „Ne diskusijų“. Atlikus dvifaktorinę dispersinę analizę, paaiškėjo, kad šios grupės skiriasi pagal jų aktyvios veiklos mokykloje, savanoriškos veiklos ir numatomos socialinės veiklos ateityje įverčių vidurkius. Lytis taip pat buvo reikšmingas faktorius dviems iš trijų prosocialaus įsitraukimo komponentų: aktyvumui mokykloje ir numatomam socialiniam aktyvumui ateityje.