Socialinės pedagogikos studijų studentų požiūris į profesijos patarėjo kompetencijų įgijimą

Santrauka

Vienas svarbiausių Lietuvos švietimo siekių – padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į esminius dabarties iššūkius, padėti kuo plačiau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Pastaraisiais metais orientacija į kompetencijomis grįstą ugdymą tapo esminis švietimo sistemos kaitos akcentas: Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose švietimo dokumentuose pabrėžiamas perėjimas nuo žinių perteikimo prie kompetencijų plėtojimo. Vienas esminių aukštojo mokslo kaitos uždavinių yra studijų turinio ir metodų atnaujinimas, orientuotas į besimokantįjį, jo poreikius bei gebėjimus, atliepiančius veiklos pasaulio poreikius. Vienas veiksmingiausių būdų užtikrinti studijų kokybę yra studijų programų orientacija į kompetencijomis grįstą modelį (Bolonijos deklaracija, Berlyno ir Bergeno komunikatai). Nepaisant pastarųjų metų Lietuvos mokslininkų (G. Kvieskienė, 2005; I. Jonutytė, 2007; L. Rupšienė, 2006; E. Giedraitienė, 2006; D. Alifanovienė, 2005, V. Indrašienė, 2008 ir kt.), tyrinėjusių socialinės pedagoginės pagalbos specialistų kompetencijas ir jų ugdymą, tyrimų gausos, pasigendama tyrimų, analizuojančių profesinio orientavimo paslaugų teikėjų kompetencijas ir jų ugdymo aspektus. Straipsnio tikslas – išnagrinėti profesijos patarėjo kompetencijų ugdymui skirto studijų turinio socialinės pedagogikos studijų programoje modeliavimo prielaidas ir reflektyviąją patirtį. Straipsnyje pagrindžiamas profesijos patarėjo kompetencijų ugdymui skirto studijų turinio socialinės pedagogikos studijų programoje modelis bei analizuojamas studentų požiūris į studijuojant įgyjamas profesijos patarėjo kompetencijas. Tyrimu atskleista, kad socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo kompetencijų įsivertinimo rezultatų kaita susijusi su studentų savęs vertinimo ir reflektavimo gebėjimų tobulėjimu. Bendrųjų kompetencijų grupei priskiriamas tiriamosios veiklos, reflektavimo ir efektyviosios veiklos kompetencijas bei socialinės pedagoginės pagalbos teikimui būtinas funkcines pažintines kompetencijas studentai vertina kaip įgytas arba patobulintas studijų proceso metu. Studijų procesas grindžiamas nuolatine refleksija ir savęs vertinimu, leidžiančiais fiksuoti besimokančiojo kompetencijų pasiekimo, kritinio mąstymo ir reflektavimo gebėjimų kaitą viso studijų proceso metu, užtikrina galimybę besimokančiajam aktyviai kontroliuoti savo mokymosi procesą.