MUZIKOS TERAPEUTO VAIDMUO REABILITACIJOS KOMANDOJE, SVEIKATINANT CEREBRINĮ PARALYŽIŲ (VCP) TURINČIUS VAIKUS

Santrauka

Muzikos terapija neurologijoje apibrėžiama kaip žmogaus nervų sistemos ligų gydymo ar reabilitacijos procesus papildanti paslauga. Stiprinant muzikos terapijos neurologijoje taikymą Lietuvoje, svarbu ją integruoti į kompleksines reabilitacijos programas skirtingose sveikatos priežiūros institucijose (ligoninėse, reabilitacijos centruose, socialinių paslaugų centruose), kalbėti apie neurologinės muzikos terapijos galimybes, kelti neurologinės muzikos terapijos specialistų kvalifikaciją, ugdyti profesionalius muzikos terapeutus ir skatinti mokslinius šios srities tyrimus. Straipsnio tikslas – atskleisti muzikos terapeuto vaidmenį reabilitacijos specialistų komandoje, sveikatinant vaikus su cerebriniu paralyžiumi (CP). Tyrimo objektas – muzikos terapijos metodai, orientuoti į individualius CP vaikų specialiuosius poreikius. Tyrimo klausimas: kokiais metodais muzikos terapeutas gali prisidėti prie CP vaikų reabilitacijos ir būti lygiaverčiu komandos nariu. Tyrimo uždaviniai: 1) apžvelgti muzikos terapijos tyrimų su CP vaikais rezultatus, atskleidžiant taikomus metodus judesio, emocijų ir komunikacijos gebėjimų plėtotei; 2) pateikti specialistų, dirbančių reabilitacijos komandoje su CP vaikais – logopedo‚ specialiojo pedagogo, ergoterapeuto, kineziterapeuto – vaiko stiprybių, silpnybių, pasiekimų ir keliamų tikslų vertinimą; 3) išanalizuoti individualios muzikos terapijos poveikio CP vaikams galimybes, siekiant teigiamų psichosocialinės būklės pokyčių. Tyrimo metodai: teoriniai – reabilitacinės ir muzikos terapijos mokslinės literatūros bei tyrimų analizė; struktūruotas interviu su reabilitacijos specialistais – kineziterapeutu, ergoterapeute ir logopede (socialine darbuotoja, specialiuoju pedagogu); empirinis tyrimas – trijų atvejų analizė, nustatant individualius CP vaikų motorikos, emocijų ir komunikacijos pokyčių procesus muzikos terapijos procese. Muzikos terapijos individualių sesijų stebėjimo, fiksavimo ir video įrašų analizė atskleidė teigiamus vaikų su CP pokyčius šiose raidos srityse: stambioji ir smulkioji motorika, emocijos ir komunikacija. Empiriniu tyrimu nustatyta, kad terapinė erdvė, tinkamai parinkti muzikos instrumentai stiprino vaiko judesio kontrolę, didino motyvaciją, ritminis muzikavimas leido koreguoti judesių diapazoną. Muzika tapo alternatyvia komunikacijos priemone, padedančia plėtoti socialinę tarpusavio sąveiką, vaiko bendravimo galimybes, kurti naują vaiko bendravimo patirtį. Individualus muzikos terapijos metodų parinkimas suteikė galimybę įsigilinti į vaiko emocinę būseną, ugdyti jo savimonę, stiprinti pasitikėjimą savimi, mažinti nerimo lygį, modeliuoti tinkamą elgesį.