KRITINIO MĄSTYMO UGDYMO RAIŠKA LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDIJŲ PROGRAMOSE

Santrauka

Augantį susidomėjimą kritinio mąstymo fenomenu lemia XXI amžiaus darbo rinkos diktuojamos sąlygos, kurios iš darbuotojų reikalauja sėkmingai veikti kasdienėje, asmeninėje ir tarpasmeninėje erdvėje, siekti profesinės sėkmės ir tapti sumanios visuomenės dalimi. Kritinis mąstymas aktualizuojamas politiniuose dokumentuose kaip kompetencija, kuri būtina siekiant atliepti darbo rinkos aktualijas ir prisidėti prie visuomenės progreso. Todėl švietimo sistemoje kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu svarbiausių švietimo uždavinių. Pradedama kalbėti apie tai, kad mokyklose laikas ruošti ne konkrečių profesijų darbuotojus, o asmenybes, išsiugdžiusias tam tikrų novatoriškų įgūdžių – kritinį mąstymą, kūrybiškumą (EBPO, 2016), bendravimą ir bendradarbiavimą, lankstumą, emocinę kompetenciją (Desjardins, 2018) ir kt. Žinios – svarbios, bet šiuo metu daug aktualiau sugebėti rasti sprendimą naujoviškoje situacijoje, žinoti, kur ieškoti informacijos, gebėti įvertinti jos patikimumą, saugiai elgtis interneto erdvėje. Akcentuojama, kad absolventų kritinio mąstymo ir etiško mąstymo ugdymas tampa globalaus aukštojo mokslo tikslu (UNESCO, 2009), vienu svarbiausiu bakalauro studijų tikslų Europoje (Soufi ir See, 2019).
Mokslininkų (Dall’Alba ir Barnacle, 2007; Barnett, 2013; Biesta, 2014; Jokubaitis, 2016) teigimu, į aukštąjį mokslą dera žvelgti iš platesnės perspektyvos ir suvokti jį kaip padedantį platų pagrindą asmens augimui ir visos visuomenės vystymuisi. Taigi, su aukštuoju mokslu siejama daug daugiau lūkesčių: prisidėti prie ekonomiškai tvaraus, integralaus, pažangaus visuomenės ir asmens augimo, atliepti konkretaus laikmečio poreikius, juos prognozuoti ir formuoti.
Atsižvelgus į nuolat aktualizuojamą kritinį mąstymą kaip esminį XXI a. asmens įgūdį, šiuo tyrimu siekta įvertinti, kokia kritinio mąstymo gebėjimų ugdymo situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose. Visos aukštosios mokyklos, rengdamos studijų programas, siekia jomis atliepti ne tik konkrečių dalykinių, bet ir bendrųjų kompetencijų poreikį. Studijų programos ir jas sudarantys dalykų aprašai yra vizijos pagrindas, koks turi būti ir ką turi gebėti aukštąją mokyklą baigiąs absolventas. Todėl studijų programos ir jų dalykų aprašai yra gana geras dokumentas, leidžiantis nustatyti, kokius gebėjimus konkreti programa ugdo, kaip tai daro ir kaip juos matuoja.
Tyrimo objektas – kritinio mąstymo kompetencijų ugdymo raiška studijų programų aprašuose.
Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip kritinio mąstymo kompetencijos pasireiškia studijų programų aprašuose, kuriose jų dalyse ir kokioms kritinio mąstymo dispozicijoms teikiamas dėmesys.
Tyrimo metu atskleista, kad kritinio mąstymo sąvoka yra minima maždaug trečdalyje studijų programų aprašų. Daugiausiai kritinio mąstymo sąvokos paminėjimų aptikta inžinerijos, gamtos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėse. Kritinio mąstymo sąvoka yra plėtojama ir detalizuojama beveik visuose studijų dalykų aprašuose. Kritinis mąstymas kaip sąvoka per se dažniau minimas prie bendrųjų nei prie dalykinių kompetencijų. Bendrosiose kompetencijose akcentuojamas vertinimo, o dalykinėse kompetencijose – analizės gebėjimas. Tyrimu atskleista, kad kritinį mąstymą linkstama konceptualizuoti kaip įgūdį, nenurodant jo pobūdžio – asmeninio, profesinio (specialiojo), bendrojo ar kt. Daugumoje atvejų kritinis mąstymas aktualizuojamas kaip reikšmingas asmeninis gebėjimas konkrečiame profesiniame lauke. Jis vertinamas ir kaip bendroji kompetencija, atsiskleidžianti platesniame, visuomeniniame, kontekste. Atskleistos kritinio mąstymo dedamosios siejamos su konkrečių dalykų kontekstu arba pateikiamos abstrakčiai.