REFLEXIVITY AND SCIENTIFIC RIGOROUSNESS: TESTIMONY FROM REFLECTIVE LIFEWORLD STUDIES

Santrauka

Fenomenologinis tyrimas – viena iškiliausių kokybinių tyrimų strategija, turinti ganėtinai skirtingą požiūrį į mokslinį griežtumą. Žinoma, fenomenologija, kaip ir kiti kokybiniai tyrimai pripažįsta bei laikosi įprastų mokslinio griežtumo reikalavimų – objektyvumo, validumo ir generalizavimo. Esmė yra ta, kad šių požymių raiška yra kiek kitokia. Minėti bruožai reiškiasi savitomis formomis, būdais bei yra atpažįstami iš fenomenologijai būdingų požymių. Vienas iš tokių požymių – reflektyvumas. Jis yra toks pats stiprus ir reikšmingas mokslinio griežtumo bruožas kaip ir įprasti.
Reflektyvumas fenomenologiniame tyrime reiškiasi viso proceso metu – nuo tyrimo strategijos pasirinkimo, tyrimo instrumento konstravimo iki pat pabaigos. Jis reiškiasi tyrėjo
atvirumu, jautrumu tyrinėjamo objekto atžvilgiu, savo paties, kaip tyrėjo, nuostatų, požiūrių bei veiksmų kritine refleksija ir savirefleksija.
Šio straipsnio autorė pateikia konkrečių argumentų, paremtų filosofine, metodologine literatūra bei praktiniais pavyzdžiais, apie reflektyvumo sąsajas su moksliniu griežtumu taikant Reflektyvaus fenomenologinio tyrimo strategiją. Atvirumas, išankstinių nuostatų, žinojimo bei skubotų išvadų pažabojimas, refleksija ir savirefleksija – tai pagrindiniai šios tyrimo strategijos bruožai, liudijantys apie tyrimo mokslinį stiprumą. Šie bruožai turi stiprų ontologinį bei epistemologinį pamatą, pagrįstą E. Husserlio, M. Merleau-Ponty, H. G. Gadamerio ir kt. fenomenologinės filosofijos klasikų darbais. Metodologinis pagrindimas – švedų mokslininkės prof. K. Dahlberg, šios tyrimo strategijos autorės. Praktinės iliustracijos – Nyderlandų mokslininkės van Wijngaarden ir šio straipsnio autorės refleksijos apie tyrimo objekto, strategijos, tikslinių grupių pasirinkimą, tyrimo eigą ir rezultatus.