Suvokto nesaugumo kaimynystėje ir paauglių pilietiškumo sąryšis

Santrauka

Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar suvoktas nesaugumas kaimynystėje daro tiesioginę įtaką paauglių pilietiškumui, ar netiesioginę – per paauglių pablogėjusią subjektyvią gerovę. Taip pat norima nustatyti, ar paauglių suvokto nesaugumo kaimynystėje ir pilietiškumo sąryšio mechanizmai yra vienodi vaikinams ir merginoms. Tiriamųjų imtį sudaro 2651 15–18 metų paaugliai (1488 merginos ir 1163 vaikinai). Tyrime paauglių pilietiškumui įvertinti taikytos dvi metodikos: Pilietinio įsipareigojimo skalė, sudaryta remiantis C. A. Flangano ir kitų 2007 m. atliktu tyrimu, bei Numatomo aktyvaus pilietiškumo skalė, sudaryta remiantis C. Pattie ir P. Seydo (2003) tyrimu. Taip pat naudotos Nusikaltimų baimės (Tolan, Gorman-Smith, Henry, 2001) bei Pasitenkinimo gyvenimu (Pavit, Diener, 1993) skalės. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog suvokto nesaugumo kaimynystėje ir pilietiškumo sąsajos yra specifinės vaikinams ir merginoms. Bendra yra tai, jog jei paauglys gyvena nesaugioje kaimynystėje, jo subjektyvi gerovė blogėja, o pablogėjusi subjektyvi gerovė lemia žemesnį pilietiškumą, t. y. tiek pilietinį įsipareigojimą, tiek ateityje numatomą aktyvų įsitraukimą į įvairias pilietiškas veiklas. Nustatyta, kad tik vaikinų imtyje suvoktas nesaugumas kaimynystėje daro tiesioginę įtaką pilietiškumui.