THE INTERPRETATIONS OF THE CONCEPT OF CRITICAL THINKING

Santrauka

Kritinis mąstymas yra laikomas vienu svarbiausių gebėjimų, sąlygojančių asmens ir visos visuomenės gerovę. Kritinio mąstymo gebėjimų svarba pažymima Europos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Kritinis mąstymas laikytinas esmine kompetencija, kuri būtina piliečiams dalyvaujant kasdieniame gyvenime ir visuomenėje ir įgalina darbuotojus daryti sprendimus ir imtis veiklos; jis tampa vienu esminių bruožų, kurio darbdaviai tikisi iš būsimų darbuotojų. Mokslininkai nuolat kelia klausimą, kas yra kritinis mąstymas (Lloyd, Bahr, 2010), kokius konkrečius kritinio mąstymo gebėjimus ugdyti ir kaip, kad jie būtų pritaikomi praktikoje ir išliktų tvarūs, ar egzistuojantys vertinimo instrumentai yra pakankami (Facione, Facione, 2013; Lai, 2011). Egzistuojanti kritinio mąstymo sampratų įvairovė suponuoja diskusijas apie tai, kokie gebėjimai būdingi kritiškai mąstančiam žmogui.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti kritinio mąstymo sampratą remiantis multidisciplininiais kritinio mąstymo tyrimais. Tiriant kritinio mąstymo konceptą, susijusį su multidiscipliniais kritinio mąstymo tyrimais Lietuvoje ir užsienyje, pasitelkta kritinė diskurso analizė. Pasirinkta tyrimo strategija padeda suprasti kritinio mąstymo sampratą, analizuoti šį reiškinį skirtingų disciplinų kontekste. Tyrimui atlikti naudota mokslinės literatūros analizė ir teorinė metanalizė. Atliktas tyrimas atskleidė, jog kritinio mąstymo sampratos aiškinime išryškėja kognityvinė ir nekognityvinė dimensija. Kritinis mąstymas įvardijamas kaip pažintinis ir refleksyvus mąstymo procesas, apimantis kognityvinių gebėjimų ir dispozicijų komponentus, įgalinančius identifikuoti, analizuoti, pagrįsti sprendimus ir argumentus, daryti sprendimus, ir pristatyti svarstomas problemas. Analizuojant kritinio mąstymo sampratos interpretacijas, svarbu identifikuoti, kokie kritinio mąstymo sampratos elementai ir kritinio mąstymo rezultatai pabrėžiami skirtingose mokslo šakose ar skirtingose profesinės veiklos srityse. Tyrimu nustatyta, kad kritinio mąstymo gebėjimai nėra siejami su konkrečia mokslo sritimi, visose analizuotose mokslo srityse ypač pabrėžiami gebėjimai, orientuoti į problemos sprendimo procesą skirtinguose profesiniuose laukuose.