LIFELONG LEARNING: LITHUANIA’S CASE

Santrauka

Mokymosi visą gyvenimą aktualumo akcentavimas paplito po visą Europą, tame tarpe ir Lietuvoje, paskelbus Europos Sąjungos mokymosi visą gyvenimą memorandumą. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kurioje mokymasis visą gyvenimą paminėtas kaip vienas pagrindinių veiksnių, padėsiantis užtikrinti sumanios visuomenės kūrimą Lietuvoje. Valstybės pažangos strategijoje teigiama, jog Lietuvoje bus siekiama sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių technologijų galimybes bei užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių ir gebėjimų įgijimą bei tobulinimą. Mokymosi visą gyvenimą idėja ir jos įgyvendinimo sąlygos bei galimybės tiek Lietuvai, tiek platesnei visuomenei yra svarbi ir aktuali. Šiame kontekste iškyla klausimas, kiek populiarus Lietuvoje yra suaugusiųjų mokymasis neformaliajame švietime ir kokie socialiniai veiksniai turi sąryšį su šiuo mokymusi. Straipsnio tikslas – išanalizuoti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą paplitimą Lietuvoje ir šį mokymąsi sąlygojančius veiksnius. Siekiant šio tikslo analizei panaudoti EBPO organizuojamo Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC duomenys, leidžiantys pamatuoti 16-65 metų amžiaus asmenų dalyvavimą viso gyvenimo mokymosi veiklose. Anot rezultatų analizės, Lietuvos gyventojų aktyvumas dalyvaujant viso gyvenimo mokymesi lyginant su kitomis šalimis yra vienas mažiausių. Veiksniai, turintys reikšmingos įtakos viso gyvenimo mokymosi aktyvumui, yra lytis, išsilavinimas, kryptis, kurioje yra pasiektas išsilavinimas, vaikų turėjimas arba jų neturėjimas ir uždarbis.