LITERACY CHANGE AS A RESULT OF THE EDUCATION REFORM: LITHUANIAN POPULATION LITERACY COMPARISON AGAINST OTHER POST-SOVIET COUNTRIES POPULATION LITERACY

Santrauka

1989-1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai „naujai atsiradusioms“ 28 valstybėms susidarė palankus metas struktūriniams švietimo sistemų, kurias ilgai kontroliavo sovietinė valdžia, pokyčiams. Praėjus maždaug trims dešimtmečiams ir jau išaugus kelioms kartoms, kurios nuo pat pirmos klasės mokėsi reformuotose sistemose yra svarbu įvertinti šių reformų rezultatus. Vienas galimų, nors ir ne vienintelis, matavimo vienetų matuojant švietimo sistemos ar švietimo reformos rezultatus yra gyventojų, kurie yra suformuoti tam tikrų švietimo sistemų, raštingumo, įgytųjų kompetencijų kaita. Šio straipsnio tikslas yra palyginti Lietuvos ir kitų postkomunistinių šalių švietimo reformų rezultatus, lyginimo pagrindu imant gyventojų raštingumą – kaip buvusio mokymosi pasiekimų išraišką. Raštingumui palyginti naudojami EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) organizuojamo Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC (Programme for the International Assessment of Adult Competencies) duomenys. Postsovietinių šalių reformų rezultatams palyginti panaudotos Lietuvos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos EBPO PIAAC tyrimo duomenų bazės. Analizuojant duomenis gauta, kad švietimo reformos poveikyje Lietuvos vidurinės mokyklos pridėtinė vertė lyginant su kitomis šalimis tapo mažiausia.