PARENTAL ATTITUDES IN THE PERCEPTION OF ADOLESCENTS AND COPING STRATEGIES IN A SOCIAL CONFLICT SITUATION

Santrauka

Konflikto sprendimo veiksmams apibūdinti dažnai pasitelkiamas konflikto sprendimo strategijų terminas. Bendradarbiavimo strategija apima veiksmus, kuriais siekiama savo tikslo paisant oponento tikslo. Tada įgyvendinamos tokios taktikos: derybos, kompromisas, interesų aiškinimasis, kompensacija ir pan. Kovos strategija apima veiksmus, kuriais siekiama savo tikslo neatsižvelgiant į oponento tikslą. Šiuo atveju taktikų pavyzdžiais galėtų būti argumentavimas, reikalavimas, agresyvus elgesys (žodžiu ir / arba veiksmais, tiesiogiai ir / arba netiesiogiai). Prisitaikymo strategija apima veiksmus, kuriais asmuo atsisako savo tikslo, kad pagelbėtų kitam siekti jo / jos tikslo. Pavyzdžiui, jis nuolaidžiauja („padarykime taip, kaip sakai“), neigia savo poreikius („gerai man ir taip“). Vengimo strategijos taikymo atveju atsisakoma savo tikslo, tačiau tuo pat metu užkertamas kelias ir oponentui siekti savojo tikslo. Pavyzdžiui, asmuo keičia pokalbio temą (pavyzdžiui, bėga nuo temos „nenoriu apie tai kalbėtis“), vengia kontakto, reaguoja neadekvačiai (tyli, juokiasi). Tėvų auklėjimo pobūdis laikomas vienas reikšmingų veiksnių, turinčių įtakos paauglių konfliktų sprendimo strategijos pasitrinkimui. Remiantis Missotten ir kt. tyrimu (2016), konfliktuodami su motinomis paaugliai labiau linkę rinktis bendradarbiavimą, jei motinoms būdingas autoritetingas auklėjimo stilius. Ir atvirkščiai, prisitaikymas, kova ir vengimas būdingesni paaugliams, auklėjamiems autoritarinių mamų. Be to, šis auklėjimo stilius siejamas ir sudažnesniais bei intensyvesniais konfliktais (Assadi ir kt., 2011). Van Doorn ir kt. (2011) atskleidė, kad santykiuose su draugais paaugliai taiko tapačias strategijas kaip santykiuose su tėvais. Šio tyrimo tikslas – atskleisti ryšį tarp auklėjimo stiliaus ir paauglių konfliktų sprendimo strategijų. Mamos ir tėvo auklėjimo stilius buvo vertinamas paauglių (Parental Attitue Scale, Plopa, 2007). Respondentai taip apibūdino savo elgesį pateiktose 33 konfliktinėse situacijose; kiekviena priskiriama vienai iš konfliktų strategijų (A Questionnaire for studying coping strategies in a social conflict situation by adolescents, Borecka-Biernat, 2012). Tyrime dalyvavo 493 trylikos-penkiolikos metų paaugliai iš Vroclavo ir jo apylinkių (Lenkija). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ryšys tarp abiejų tiriamų reiškinių – auklėjimo stiliaus ir konflikto sprendimo strategijų – yra statistiškai reikšmingas. Agresyvų konfliktišką elgesį linkę demonstruoti paaugliai dažniau savo mamas vertino kaip taikančias leidžiantįjį arba mišrų auklėjimo stilius, o savo tėvus – kaip taikančius autoritarinį bei mišrų stilius. Ir atvirkščiai, autoritetingas auklėjimo stilius koreliuoja su bendradarbiavimo strategija. Šiuo tyrimo duomenys patvirtina ankstesnių tyrimų, atliktų kitose šalyse, rezultatus. Jie pagrindžia pastangų, dedamų mokyti tėvus auklėti vaikus, reikšmę. Juk nuo tėvų elgesio, kaip parodė duomenys, priklauso paauglio gebėjimas spręsti konfliktus: sėkmingai siekti savo tikslų, paisyti oponuojančio asmens tikslų, gebėjimas kovoti bei bendradarbiauti.