GLOBĖJŲ IR EKSPERTŲ POŽIŪRIAI Į SOCIALINĘ PARAMĄ IR PAGALBĄ EMIGRAVUSIŲ TĖVŲ VAIKAMS LATVIJOJE

Santrauka

Tėvų emigracijos pasekmės paliktiems vaikams yra plačiai tyrinėtos įvairių mokslininkų įvairiais aspektais: analizuota tėvų emigracijos įtaka vaiko raidai, elgsenai, psichologinei gerovei, psichosocialinei sveikatai, ir įvairūs kiti aspektai, tačiau ženkliai mažiau dėmesio buvo skiriama formalių ir neformalių paliktų vaikų globėjų situacijos analizei, globėjų požiūriams į globos santykių sudėtingumą, profesionalių paslaugų ir socialinės pagalbos tiekėjus, siekiančius prisidėti prie vaiko gerovės užtikrinimo.
Tyrimo objektas – globėjų, teikiančių paramą emigravusių tėvų vaikams, ir ekspertų, teikiančių atitinkamas socialines paslaugas, požiūriai.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialines paslaugas ir paramą, teikiamą be tėvų priežiūros likusiems vaikams iš jų globėjų ir ekspertų pozicijų. Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti priežiūros formas ir teikiamas inovatyvias socialines paslaugas bei pagalbą vaikui ir globėjams Latvijoje; 2) Atskleisti globėjų ir ekspertų požiūrius į teikiamų socialinės paramos paslaugų ir pagalbos tėvų paliktiems vaikams praktikas.
Tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė; empiriniai-pusiau struktūruoti interviu. Atlikta 12 giluminių interviu su: 6 ekspertais, dirbančiais su globėjais, vaikais ir šeimomis; socialiniu mentoriumi ir mentoriumi-koordinatoriumi bei su 4 globėjais, susijusiais ir nesusijusiais giminystės ryšiais su paliktais vaikais. Empirinių duomenų analizės metodas- teminė turinio analizė.
Literatūros analizė parodė, kad tarptautinė migracija vis intensyvėja, ją skatina ekonominės nelygybės, konfliktai ir gamtinės nelaimės. Baltijos šalys, ypač Lietuva ir Latvija, ir toliau pasižymi dideliais emigracijos mastais; tėvų emigracijos priežastys- ekonominės, politinės ir socialinės, tačiau dominuoja ekonominės priežastys. Emigravusių tėvų vaikai yra paliekami tiek oficialiems, tiek neoficialiems globėjams- ir giminaičiams, ir nesusijusiems kraujo ryšiais. Oficialus globėjo statusas Latvijoje gali būti „teisėtas globėjas“, „globėjas“ arba „atsakingas vaiko globėjas nesant tėvų“. Neoficialios alternatyvios globos kokybė ir vaiko apsauga išlieka rūpesčiu daugelyje šalių, įskaitant Latviją. Viena iš nustatytų problemų yra su globa susijusių įstatymų įgyvendinimo spragos, nors teisės aktuose ir įtvirtinti tarptautiniai vaikų apsaugos principai. Teorinė analizė rodo, kad globėjams ir vaikams siūlomos ir prieinamos įvairios ilgalaikės paslaugos, pritaikytos individualiems poreikiams. Straipsnyje apžvelgtos socialinės paslaugos ir programos atskleidžia naujas iniciatyvas transnacionalinėms šeimoms ir jaunimui. Globėjai ir palikti vaikai, tikėtina, galėtų būti motyvuoti dalyvauti kūrybiškose NVO siūlomose paramos programose, prieinamose dėl jų neformalios aplinkos ir narystės, tuo tarpu oficiali sistema taikoma profesionalioms konsultavimo paslaugoms ir pagalbai šeimai teikti. Socialinė mentorystė traktuojama kaip efektyvi paramos forma tėvų paliktiems paaugliams. NVO programų trūkumas- programų tęstinumo užtikrinimo sunkumai, kylantys dėl finansavimo tik projekto įgyvendinimo laikotarpiuiir priklausomybės nuo gerovės politikos pokyčių.
Empirinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad globėjai teikia prioritetą neformaliems socialinės paramos tinklams ir savipagalbos ir paramos grupėms, o ne valstybės organizuotoms grupėms, tuo tarpu profesionalai vertina visas paramos grupes, orientuotas į pagalbą šiai klientų grupei. Ekspertai pabrėžia, kad Latvijoje egzistuoja nelygybė socialinių paslaugų prieinamumo ir paslaugų spektro atžvilgiu. Ekspertai ir socialiniai mentoriai laikosi nuostatos, kad socialinė mentorystė yra efektyvi suaugusiųjų paramos forma paaugliams, kurie stokoja tėvų paramos dėl jų emigracijos ar nebuvimo dėl kitų priežasčių; jie tvirtina, kad jauni žmonės užmezga pasitikėjimu paremtus santykius su mentoriumi ir naujus socialinius ryšius su bendraamžiais.