REFLEKSIJA PROFESINĖJE SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOJE
plugins.themes.bootstrap3.article.main66850aacdf52b
Santrauka
Straipsnyje analizuojamas veiklos refleksijos taikymas socialiniame darbe, atskleidžiama socialinių darbuotojų, dirbančių su rizikos šeimomis, patirtis taikant refleksiją. Taikyta kokybinio tyrimo prieiga, duomenų surinkimui naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tikslinės kriterinės atrankos būdu atrinkti 7 socialiniai darbuotojai, turintys ne mažesnę nei 10 metų socialinio darbo su rizikos šeimomis patirtį. Tyrimo duomenys analizuoti taikant turinio analizės metodą.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad profesinės socialinio darbuotojo veiklos reflektavimas siejamas su mokymusi iš patirties ir yra esminis profesinės veiklos tobulinimo veiksnys. Gebėjimas aktyvuoti refleksijos procesą kaip atsaką į realias socialinio darbo problemas, apsvarstant ir priimant sprendimus ateičiai, įgalina plėtoti veiksmingą profesinę praktiką.
Empirinis tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai profesinę veiklą reflektuoja kritiniais atvejais (nepasitenkinimas veiklos rezultatais, jaučiamas paties arba kitų išreikštas) individualiame ir sąveikos lygmenyje. Veiklos reflektavimo vieta ar laikas priklauso nuo situacijos sudėtingumo ir galimybių: darbo vietoje ar grįžę į namus. Esant ypač neraminančiai situacijai socialiniai darbuotojai savo veiklą ar konkrečią situaciją reflektuoja bet kurioje vietoje – „čia ir dabar“. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad socialiniai darbuotojų taikoma refleksija yra konstruktyvi arba nekonstruktyvi. Konstruktyvi refleksija skatina dalyvauti nuolatinio mokymosi procese: užsiimti savišvieta, saviugda, perimti gerąją kolegų patirtį. Nekonstruktyvi refleksija orientuoja socialinį darbuotoją į nepasitenkinimą savimi ir darbo rezultatais. Siekiant išvengti nekonstruktyvios refleksijos būtina įstaigų vadovai turėtų inicijuoti refleksijas organizaciniame lygmenyje.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad profesinės socialinio darbuotojo veiklos reflektavimas siejamas su mokymusi iš patirties ir yra esminis profesinės veiklos tobulinimo veiksnys. Gebėjimas aktyvuoti refleksijos procesą kaip atsaką į realias socialinio darbo problemas, apsvarstant ir priimant sprendimus ateičiai, įgalina plėtoti veiksmingą profesinę praktiką.
Empirinis tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai profesinę veiklą reflektuoja kritiniais atvejais (nepasitenkinimas veiklos rezultatais, jaučiamas paties arba kitų išreikštas) individualiame ir sąveikos lygmenyje. Veiklos reflektavimo vieta ar laikas priklauso nuo situacijos sudėtingumo ir galimybių: darbo vietoje ar grįžę į namus. Esant ypač neraminančiai situacijai socialiniai darbuotojai savo veiklą ar konkrečią situaciją reflektuoja bet kurioje vietoje – „čia ir dabar“. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad socialiniai darbuotojų taikoma refleksija yra konstruktyvi arba nekonstruktyvi. Konstruktyvi refleksija skatina dalyvauti nuolatinio mokymosi procese: užsiimti savišvieta, saviugda, perimti gerąją kolegų patirtį. Nekonstruktyvi refleksija orientuoja socialinį darbuotoją į nepasitenkinimą savimi ir darbo rezultatais. Siekiant išvengti nekonstruktyvios refleksijos būtina įstaigų vadovai turėtų inicijuoti refleksijas organizaciniame lygmenyje.
plugins.themes.bootstrap3.article.details66850aace3326
Skyrius
Socialinė politika ir socialinis darbas
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
