Socialinių darbuotojų veiklos ypatumai teikiant socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: socialinių darbuotojų patirties analizė

Santrauka

Straipsnio tikslas – išryškinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus, teikiant socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Taikyta kokybinio tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Rezultatų analizė atlikta taikant turinio analizės (content) metodą. Tyrime dalyvavo 6 socialiniai darbuotojai, dirbantys medicinos pagalbos, slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos įstaigose.
Tyrimo rezultatai atskleidė socialinio darbo svarbą sveikatos priežiūros įstaigose, socialinio darbuotojo veiklos sritis sveikatos priežiūros įstaigose ir problemas, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigose. Socialinio darbo svarbą sveikatos priežiūros įstaigose socialiniai darbuotojai sieja su sveikatos ir socialinių problemų glaudžia sąveika; socialinių paslaugų teikimu, stiprinant asmens socialinio funkcionavimo gebėjimus ir kuriant tinkamas socialines sąlygas. Socialinio darbuotojo veikla sveikatos priežiūros įstaigose yra daugiaplanė, apimanti pacientų socialinės situacijos ir poreikių įvertinimą; socialinių paslaugų teikimą, vertinimą ir tęstinumą; paciento ir jo artimųjų informavimą ir konsultavimą; dokumentų tvarkymą; tarpininkavimą ir atstovavimą; šeimos, artimųjų įtraukimą į pagalbos procesą ir socialines paslaugas jiems; užimtumo ir savipagalbos grupių organizavimą; bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis; profesinės veiklos tobulinimą. Problemos, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai sveikatos priežiūros įstaigose: per didelis darbo krūvis, perdegimo sindromo rizika; informacijos apie socialinių darbuotojų teikiamas paslaugas sklaidos ribotumas, darbo vietos problema, socialinio darbo sveikatos priežiūros įstaigose nepakankamas vertinimas, „tarpministerinio susikalbėjimo“ problema.