Relationship Between Positive Psychological Capital and Elements of Subjective Well- Being: Systematic Review

Santrauka

Neseniai pradėta tyrinėti pozityvus psichologinis kapitalas (PsyCap) ir subjektyvi gerovė bei atrasti teigiami ryšiai tarp šių kintamųjų. Vis dėlto šie tyrimai yra atlikti skirtinguose kultūriniuose kontekstuose, matuoti skirtingi subjektyvios gerovės komponentai, taikytos skirtingos metodikos. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir susisteminti pozityvaus psichologinio kapitalo ir subjektyvios gerovės empirines studijas, siekiant nustatyti šių kintamųjų ryšius, taikytus matavimo metodus ir PsyCap ryšius su kitais kintamaisiais. Analizuojami 11 studijų, atliktų 2007–2014 metais, duomenys. Atrinktos studijos analizuojamos taikant turinio analizės metodą. Rezultatai. Daugiausiai tyrinėta studentų ir darbuotojų PsyCap ir subjektyvi gerovė. 6 studijose PsyCap matuotas taikant PCQ-24 klausimyną (Luthans et al., 2007), 4 studijose PsyCap klausimynas sukurtas iš atskirų skalių. Visuose tyrimuose subjektyvi gerovė matuota skirtingais metodais, 2 studijose naudota Pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener et al., 1985). 8 studijose atrasti statistiškai reikšmingi teigiami ryšiai tarp PsyCap ir subjektyvios gerovės, 1 studijoje atrasti neigiami ryšiai tarp PsyCap ir subjektyvios gerovės. 2 studijose nustatyta aukštesnis PsyCap lygis po intervencinės programos pritaikymo. Gauti duomenys taip pat atskleidė, kad PsyCap neigiamai koreliuoja su stresu, depresyvumu, priešiškumu, nerimu ir kitais psichologiniais simptomais. Išvados. Skirtingų studijų rezultatai atskleidė, kad PsyCap yra teigiamai susijęs su subjektyviai išgyvenama gerove ir neigiamai susijęs su psichologiniais simptomais.