Lietuvos gyventojų požiūris į felicitarinį valstybės biudžeto perskirstymą

Santrauka

Visuomenės laimės lygio tyrimai suteikia laimės ekonomikai ir jos nuostatas realizuojančiai felicitarinei (lot. felicitas – laimė) politikai pagrįstumo. Viena iš tokių tyrimų krypčių gali būti visuomenės laimės lygio ir valstybės valdymo sąsajų atskleidimas. Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios tikslas buvo nustatyti respondentų laimės lygį ir jų požiūrį į valstybės išlaidų perskirstymą.
Tyrimo duomenys parodė, kad respondentus galima grupuoti į tris besiskiriančias savo laimingumu grupes ir kad laimingesni jaučiasi jauni, išsilavinę, gyvenantys sostinėje arba didžiuosiuose miestuose, turintys didesnes pajamas specialistai. Atitinkamai, tarp nurodžiusių, kad paskutinieji metai jiems nebuvę laimingi ir nesitikinčių permainų į
Tyrimas atskleidė, kad laimingumas lemia respondentų nuomones apie valstybės biudžeto paskirstymą. Nustatyta, kad žemesnio laimingumo lygio respondentai pirmenybę teikia toms valstybės išlaidoms, kurios gali tapti tiesioginėmis išmokomis gyventojams (pensijoms, šeimų ir bedarbių rėmimui). Šie duomenys taip pat parodė žymios respondentų dalies (22,4 proc.) neracionaliai negatyvų požiūrį į valstybės valdymą. Jų nuomone, valstybės valdymui iš viso nereikia skirti lėšų.