Seksualinių nusikaltėlių psichosocialinių kriminalinės rizikos veiksnių lyginamoji analizė

Santrauka

Seksualiniai nusikaltimai sukelia ne tik visuomenės pasipiktinimą, bet ir ilgalaikes emocines, tarpasmeninių santykių ir psichinės sveikatos problemas šių nusikaltimų aukoms. Siekiant mažinti seksualinių nusikaltėlių pakartotinio nusikalstamumo riziką, reikia ją vertinti remiantis patikimais ir validžiais vertinimo instrumentais, o nuteistiems už seksualinius nusikaltimus asmenims taikyti į rizikos veiksnius (kriminogeninius poreikius) orientuotą terapiją. Mokslinėje literatūroje skiriami ir įvairiai grupuojami su nusikalstamu elgesiu susiję psichosocialiniai kriminalinės rizikos veiksniai (Ustinavičiūtė, Žukauskienė, Laurinavičius, 2009). Kriminologijoje vyrauja požiūris, kad seksualiniai nusikaltėliai savo rizikos veiksniais skiriasi nuo kitų smurtinių nusikaltėlių (Wanklyn ir kt., 2012; Harris ir kt. 2009). Manoma, kad ir patys seksualiniai nusikaltėliai nėra heterogeniška grupė, todėl šių teisės pažeidėjų subgrupių rizikos veiksniai turėtų būti analizuojami atskirai (Robertiello, Terry, 2007). Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas palyginti seksualinių nusikaltėlių grupių – žagintojų ir vaikų tvirkintojų – kriminalinės rizikos veiksnius. Šios žinios leistų pagrįsčiau vertinti minėtų teisės pažeidėjų kriminalinę riziką, taip pat adekvačiau taikyti į Lietuvos seksualinių nusikaltėlių kriminogeninius poreikius nukreiptas korekcines programas. Tyrime dalyvavo 119 nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę. Tyrime naudoti kriminalinės rizikos vertinimo instrumentai SVR-20 (Boer ir kt., 1997), Static-99 (Hanson, Thornton, 2000) ir sociodemografinių duomenų klausimynas. Rezultatai atskleidė, kad žagintojai pagal kriminalinę charakteristiką universalesni, jie daro įvairius smurtinius nusikaltimus, sukelia sunkias fizines pasekmes nusikaltimų aukoms, renkasi įvairias aukas. Šie teisės pažeidėjai turi mažiau gyvenimo su partneriu patirties, jų vidutinis amžius yra mažesnis nei vaikų tvirkintojų. Vaikų tvirkintojams būdinga seksualinių nusikaltimų eskalacija, dažni seksualiniai nusikaltimai ir įvairios asmenybės psichosocialinio prisitaikymo problemos: seksualiniai nukrypimai, psichikos problemos, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, intymių santykių problemos ir kt. Siekiant įvertinti, kiek minėti rizikos veiksniai prognozuoja pakartotinį nusikalstamumą skirtingose seksualinių nusikaltėlių grupėse, ateityje reikėtų atlikti prospektyvius seksualinių nusikaltėlių recidyvizmo tyrimus.