Numatomas socialinis dalyvavimas vėlyvojoje paauglystėje: yra viena ar kelios raidos trajektorijos?

Santrauka

Nors numatomo socialinio dalyvavimo reiškinys paauglystėje pastaraisiais metais moksliniuose tyrimuose nagrinėjamas vis dažniau, tačiau tai, kaip kinta numatomas socialinis dalyvavimas laikui bėgant, t. y. šio reiškinio raidos trajektorijų analizė, yra dar gana naujas reiškinys mokslinėse studijose. Šiame tyrime, vadovaujantis į asmenį orientuotu požiūriu (angl. person oriented), buvo atlikta longitudinių duomenų analizė, kuria buvo siekiama atskleisti, ar visų paauglių numatomas dalyvavimas socialinėje veikloje vienodai kinta ketverių metų laikotarpiu, t. y. nuo devintos iki dvyliktos klasės. Taigi, pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, ar paauglystėje yra skirtingos numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijos ketverių metų laikotarpiu. Šiame darbe naudojami tęstinio tyrimo pirmojo–ketvirtojo matavimo, atlikto Klaipėdos regiono aštuoniose mokyklose, duomenys. Longitudinė analizė atlikta naudojant pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo matavimo (2008–2011m.) metu surinktus jauniausios kohortos tiriamųjų duomenis. Šie tiriamieji pirmojo matavimo metu buvo devintoje klasėje (N = 745, M = 15,40, SD = 0,54), o vėliau užpildė klausimynus būdami dešimtoje, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Buvo naudojama Numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje skalė, kuri skirta paauglių ketinimams įsitraukti į įvairias socialines veiklas ateityje įvertinti. Numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijų analizė atskleidė, kad yra nemaža raidos trajektorijų variacija, t. y. galima skirti šešias skirtingas numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijas, kurios tarpusavyje skiriasi savo pradiniais įverčiais, forma, išreikštumo lygiu bei pastovumu. Šios šešios trajektorijos buvo pavadintos „žema pastovia“ trajektorija, „mažėjančia“ trajektorija „vidutine“ trajektorija, „nepastovia“ trajektorija, „didėjančia“ trajektorija ir „aukšta pastovia“ trajektorija. Į asmenį orientuoto požiūrio pritaikymas ir klasterinės analizės atlikimas leido pamatyti, kad yra ne viena, o šešios skirtingos numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijos vėlyvojoje paauglystėje.