Merginų ir vaikinų subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje skirtumai: vienerių metų longitudinio tyrimo duomenų abipusio ryšio analizė

Santrauka

Yra nemažai duomenų apie tai, kaip skirtingi mokyklos aplinkos aspektai sąveikauja su paauglio subjektyvia gerove. Tačiau išlieka klausimas, kas iš nagrinėjamų kintamųjų yra subjektyvios gerovės priežastis, o kas pasekmė. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, koks yra abipusis ryšys tarp paauglių subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje vienerių metų laikotarpiu. Naudojant Jaunimo pozityvios raidos longitudinio tyrimo I ir II matavimų duomenis siekiama patikrinti, ar saugumo jausmas mokykloje vienerių metų laikotarpiu lemia paauglių subjektyvią gerovę bei ar subjektyvi gerovė vienerių metų laikotarpiu lemia paauglių saugumo jausmą mokykloje. Pasirinktas struktūrinių lygčių modeliavimo abipusio ryšio (angl. cross-lagged) statistinis metodas leidžia kalbėti apie įtakos procesus tarp analizuojamų kintamųjų. Taip pat tyrimo metu norima patikrinti, ar abipusiai ryšiai tarp subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje yra vienodi vaikinams ir merginoms. Šiuo tikslu palyginti atskirų kelių koeficientai kelio analizės modeliuose vaikinų ir merginų imtyse. Tiriamieji: 1556 devintos–dvyliktos klasės mokiniai, kurių amžiaus vidurkis 16,26 (SD 0,94). Visi šie mokiniai buvo iš 8 Klaipėdos apskrities mokyklų. Tyrime dalyvavo 628 (40,4 proc.) vaikinai ir 928 (59,6 proc.) merginos. Metodikos: subjektyviai gerovei vertinti naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas (Diener ir kt., 1985), kurį sudaro 5 teiginiai. Skalės patikimumas šiame tyrime 0,78 pirmo matavimo ir 0,82 antro matavimo metu. Saugumo jausmas mokykloje vertintas 7 teiginiais (Weissberg, Voyce, Kasprow, 1991). Šios skalės patikimumas 0,83 pirmo matavimo ir 0,78 antro matavimo metu. Rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad merginoms būdingas didesnis nei vaikinams saugumo jausmas mokykloje abiejų matavimų metu bei subjektyvi gerovė antro matavimo metu. Vaikinų tik subjektyvi gerovė pirmo matavimo buvo aukštesnė nei merginų. Analizuojant subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje stabilumą vienerių metų laikotarpiu, nustatytas vidutinis stabilumas, tačiau merginų imtyje abu šie konstruktai buvo stabilesni nei vaikinų. Analizuojant abipusius ryšius vienerių metų laikotarpiu tarp subjektyvios gerovės ir saugumo jausmo mokykloje, nustatyta, kad tiek vaikinams, tiek merginoms didesnis saugumo jausmas mokykloje po vienerių metų prognozuoja aukštesnę subjektyvią gerovę. Tačiau tik merginų imtyje nustatyta, kad aukštesnė subjektyvi gerovė po vienerių metų prognozuoja didesnį saugumo jausmą. Tolesniuose tyrimuose galėtų būti nagrinėjami kiti veiksniai (pvz., šeimos, asmeniniai ir pan.), kurie paaiškintų, kodėl merginoms, nors ir turinčioms žemesnį nei vaikinai subjektyvios gerovės lygį, subjektyvi gerovė gali būti kaip apsauginis veiksnys didesniam saugumo jausmui mokykloje, o vaikinams ne.