Mokytojų žinios apie sveikatą ir sveiką gyvenseną kaip mokinių sveikos gyvensenos ugdymo prielaida

Santrauka

Lietuvoje mokinių sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimas apibrėžiamas pagrindiniuose švietimą bendrojo ugdymo mokykloje reglamentuojančiuose dokumentuose. Siekiama, kad kiekvienoje mokykloje būtų realizuojamos sveikatą stiprinančios programos, padedančios vaikui įgyti kompetencijų, laiduosiančių jų sveiką gyvenseną. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos ugdymui skiriama per mažai dėmesio. Pastaraisiais metais stokojama mokslinių tyrimų, atskleidžiančių mokytojų žinių, kaip vienos iš mokinių sveikos gyvensenos ugdymo prielaidos, svarbą. Šio straipsnio tikslas – atskleisti mokytojų žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną reikšmę kaip mokinių sveikos gyvensenos prielaidą. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti mokinių sveikos gyvensenos ugdymo(si) teorines prielaidas ir atskleisti mokytojų vaidmenį mokinių sveikos gyvensenos ugdyme; ištirti, kaip mokytojai vertina savo žinias apie sveikatą ir sveiką gyvenseną. Keliami šie probleminiai klausimai: kokios yra mokinių sveikos gyvensenos ugdymo ir ugdymo(si) teorinės prielaidos, koks mokytojų vaidmuo mokinių sveikos gyvensenos ugdyme(si); kaip mokytojai vertina savo žinias kaip ugdytinių sveikos gyvensenos prielaidą. Siekiant atsakyti į probleminius klausimus, atlikta mokslinių šaltinių analizė ir empirinis tyrimas – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų anoniminė anketinė apklausa: mokytojai turėjo apibūdinti savo pasirengimą ugdyti mokinių sveiką gyvenseną, įsivertinti turimas žinias tam tikromis sveikatos temomis, kurias Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja įtraukti į sveikatos ugdymo turinį. Tyrime dalyvavo 395 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.
Nustatyta, kad: 1) ypač svarbu, jog mokykla taptų mokinių sveikos gyvensenos ugdymosi iniciatoriumi, padėtų jiems įgyti sveikos gyvensenos žinių ir įgūdžių, atsparumą neigiamiems išorės aplinkos poveikiams, suformuotų tvirtą neigiamą požiūrį į žalingus, sveikatai kenksmingus įpročius, ugdytų nepakantumą blogiui. Mokslininkai pažymi, kad mokytojo sveikatos ugdymo kompetencija yra svarbus veiksnys, turintis įtakos ugdytinių sveikos gyvensenos ugdymui(si). Mokytojo vaidmuo mokinių sveikos gyvensenos ugdymo procese pasireiškia mokytojams kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą; mokinių sveikos gyvensenos ugdymo(si) procese mokytojai atlieka svarbų vaidmenį, kuris pasireiškia mokytojams kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą; 2) atlikus mokytojų žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną įsivertinimo analizę, nustatyta, kad: a) mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių mokytojų mano, kad yra pasirengę ugdyti mokinių sveiką gyvenseną; b) tyrime dalyvavusių mokytojų žinių įvairiomis sveikatos temomis įsivertinimas priklauso nuo jų pedagoginio darbo stažo; daugiau kaip 15 m. pedagoginio darbo stažą turintys mokytojai dažniau įsivertindavo savo žinias kaip pakankamas tokiomis sveikatos temomis: bendravimas ir tarpusavio santykiai, aplinkos įtaka sveikatai, asmens ar burnos higiena, nelaimingų atsitikimų prevencija, rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo prevencija, sveika mityba, vaiko augimas ir vystymasis; c) beveik pusė tyrime dalyvavusių mokytojų patvirtino, kad jiems nepakanka žinių alerginių susirgimų, vėžinių susirgimų ar širdies ligų prevencijos klausimais.