Teisinio švietimo vaidmuo ugdant moksleivių asmenines kompetencijas: 10–12 klasių moksleivių ir ugdymo institucijų darbuotojų sampratos

Santrauka

Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo kiekvieno asmens užimamos „aktyvios“ pozicijos skirtingose gyvenimo srityse. Tad ugdymo institucijų viena iš siekiamybių – ugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą ir galiausiai produktyvią asmenybę. Asmeninių kompetencijų (apimančių žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visumą) ugdymas įgalina moksleivius kritiškai mąstyti, atsakingai kelti ir siekti užsibrėžtų tikslų, tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, taip pat ir aktyviai veikti mokyklos, bendruomenės bei visuomeninėse srityse. Šio straipsnio tikslas – išryškinti teisinio švietimo vaidmenį moksleivių asmeninių kompetencijų ugdyme, remiantis 10–12 klasių moksleivių bei ugdymo institucijų darbuotojų sampratų analize. Tuo tikslu analizuoti ir apibendrintai pateikti 2011 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto tyrimo duomenys, kuriais siekta atskleisti moksleivių ir ugdymo institucijų darbuotojų sampratas minėtaisiais aspektais bei išryškinti vertinimų panašumus ir skirtumus. Tyrimo rezultatai rodo, jog: reikšmingiausiomis teisinėmis temomis mokiniai ir ugdytojai mano esant „žmogaus pareigos“ bei „žmogaus teisės ir laisvės“; ugdymo institucijų darbuotojai ir moksleiviai skirtingai supranta, kokių teisinių žinių moksleiviams trūksta – moksleiviai labiausiai stokoja švietimo tarptautinės teisės temomis, ugdytojai mano, kad mokiniams vis dar labiausiai trūksta supratimo apie žmogaus pareigas bei įstatymus ir jų paskirtį visuomenėje; labiausiai teisinis švietimas ugdo moksleivių gebėjimus argumentuotai reikšti nuomonę, bendradarbiauti bei racionaliai spręsti problemas; teisinis švietimas turi įtakos plėtojant tokias vertybines nuostatas, kaip pagarba sau ir kitam, tolerantiškumas bei atsakomybė. Kasdienybėje teisnis išprusimas labiausiai praverčia ginant savo teises bei sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.