Multikultūrinių kompetencijų ugdymas socialinių darbuotojų rengime
plugins.themes.bootstrap3.article.main6747bce19c539
Santrauka
Globalėjantis pasaulis ir modernėjanti visuomenė, kurioje skirtingų tautų ir kultūrų tarpusavio komunikacija tampa kasdieniu reiškiniu, reikalauja socialinių darbuotojų išankstinio pasirengimo veikti besikeičiančioje visuomenėje.
Viena svarbiausių šio pasirengimo dalių yra multikultūrinės kompetencijos įgijimas socialinio darbo studijų metu. Kaip teigia autoriai, multikultūrinė kompetencija, kaip ir kitos profesinės kompetencijos, susideda iš žinių, nuostatų ir įgūdžių, kurių ugdymas turėtų būti nuoseklus, nenutrūkstamas ir trunkantis visą gyvenimą.
Siekiant įvertinti multikultūrinių kompetencijų ugdymą socialinio darbo studijų metu buvo atlikti tyrimai apklausiant visus vieno universiteto socialinio darbo ketvirto kurso studentus bei atliekant interviu su studentais, kurie turėjo multikultūrinio socialinio darbo patirties studijų metu. Tyrimo metu respondentai buvo klausiami apie jų multikultūrinio ugdymo patirtį universitete, darant prielaidą, kad ši švietimo institucija galėtų ir turėtų tapti svarbia multikultūrinių kompetencijų ugdymo vieta.
Tyrimo instrumentai sudaryti remiantis multikultūrinės kompetencijos sudedamosiomis dalimis, respondentai buvo prašomi atsakyti į klausimus apie žinias ir įgūdžius, reikalingus multikultūrinei kompetencijai, multikultūrinę patirtį studijų metu, multikultūrinės kompetencijos ugdymą socialinio darbo studijų metu.
Išanalizavus socialinio darbo ketvirto kurso studentų atsakymus paaiškėjo, kad respondentai kritiškai vertina savo gebėjimus bendrauti su kitų kultūrų atstovais dėl žinių apie kitas kultūras trūkumo ir nepakankamų užsienio kalbos įgūdžių. Studijų metu studentai turėjo galimybių įgyti multikultūrinės patirties Lietuvoje ir užsienyje. Respondentai teigia, kad multikultūrinė kompetencija yra svarbi socialinio darbuotojo profesijos dalis, tačiau studijuodami universitete daugiau multikultūrinės kompetencijos galėjo įgyti bendrauniversitetiniuose nei socialinio darbo studijų dalykuose.
Socialinio darbo studentai, turintys multikultūrinio socialinio darbo patirties, teigia, jog multikultūrinis kompetentingumas ne tik sudaro sąlygas socialiniams darbuotojams laisvai judėti Europos Sąjungos darbo rinkoje, užsiimti savanoriška veikla, dalyvauti kuriant Europos socialinį kapitalą, bet ir ugdo toleranciją kitoms kultūroms bei daro teigiamą įtaką kitų kultūrų supratimui, kuris skatiną asmenybės ir profesinį augimą.
Viena svarbiausių šio pasirengimo dalių yra multikultūrinės kompetencijos įgijimas socialinio darbo studijų metu. Kaip teigia autoriai, multikultūrinė kompetencija, kaip ir kitos profesinės kompetencijos, susideda iš žinių, nuostatų ir įgūdžių, kurių ugdymas turėtų būti nuoseklus, nenutrūkstamas ir trunkantis visą gyvenimą.
Siekiant įvertinti multikultūrinių kompetencijų ugdymą socialinio darbo studijų metu buvo atlikti tyrimai apklausiant visus vieno universiteto socialinio darbo ketvirto kurso studentus bei atliekant interviu su studentais, kurie turėjo multikultūrinio socialinio darbo patirties studijų metu. Tyrimo metu respondentai buvo klausiami apie jų multikultūrinio ugdymo patirtį universitete, darant prielaidą, kad ši švietimo institucija galėtų ir turėtų tapti svarbia multikultūrinių kompetencijų ugdymo vieta.
Tyrimo instrumentai sudaryti remiantis multikultūrinės kompetencijos sudedamosiomis dalimis, respondentai buvo prašomi atsakyti į klausimus apie žinias ir įgūdžius, reikalingus multikultūrinei kompetencijai, multikultūrinę patirtį studijų metu, multikultūrinės kompetencijos ugdymą socialinio darbo studijų metu.
Išanalizavus socialinio darbo ketvirto kurso studentų atsakymus paaiškėjo, kad respondentai kritiškai vertina savo gebėjimus bendrauti su kitų kultūrų atstovais dėl žinių apie kitas kultūras trūkumo ir nepakankamų užsienio kalbos įgūdžių. Studijų metu studentai turėjo galimybių įgyti multikultūrinės patirties Lietuvoje ir užsienyje. Respondentai teigia, kad multikultūrinė kompetencija yra svarbi socialinio darbuotojo profesijos dalis, tačiau studijuodami universitete daugiau multikultūrinės kompetencijos galėjo įgyti bendrauniversitetiniuose nei socialinio darbo studijų dalykuose.
Socialinio darbo studentai, turintys multikultūrinio socialinio darbo patirties, teigia, jog multikultūrinis kompetentingumas ne tik sudaro sąlygas socialiniams darbuotojams laisvai judėti Europos Sąjungos darbo rinkoje, užsiimti savanoriška veikla, dalyvauti kuriant Europos socialinį kapitalą, bet ir ugdo toleranciją kitoms kultūroms bei daro teigiamą įtaką kitų kultūrų supratimui, kuris skatiną asmenybės ir profesinį augimą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6747bce19fa6c
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.