Kokybinis interviu: lauko darbų patirtys

Santrauka

Straipsnyje apibendrinamos tyrėjų grupės, atlikusios giluminius interviu pagal mokslo projektą „Šeimos modelių ir socialinių tinklų trajektorijos: tarpgeneracinė perspektyva“ (kodas Nr. P1-3.1-ŠMM-07-K-01-106), kokybinio tyrimo lauko darbų patirtys. Kad kokybiniai duomenys būtų patikimi, tyrėjai turi būti tinkamai pasirengę atlikti kokybinius interviu.
Tyrimo projekto metu atlikti kokybiniai interviu leido pasiekti dvejopų tikslų. Pirma, buvo surinkti gausūs kokybinio tyrimo duomenys. Antra, tyrėjai per savo patirtį lauko tyrimo metu surinko duomenis apie tuos praktinius kokybinio tyrimo aspektus, kurie nėra plačiai aprašomi kokybinių tyrimų metodikai skirtose studijose. Straipsnio tikslas – atskleisti lauko darbų atlikimo kokybiniuose tyrimuose praktinius aspektus, parengiant rekomendacijas, galinčias padėti kitiems tyrėjams labiau įsijausti ir suprasti lauko darbų specifiką kokybinio tyrimo procese, apgalvoti potencialius tyrimo veiklos momentus ir tinkamiau jiems pasiruošti. Tyrimo objektas – kokybinio interviu lauko darbų procesas. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti kontaktų užmezgimo su tyrimo dalyviais proceso ypatumus; 2) aprašyti fizinės ir socialinės aplinkos, kurioje vyksta interviu, specifinius aspektus; 3) atskleisti esminius iššūkius, kylančius tyrėjui interviu ėmimo proceso metu. Taikomas metodas – tyrėjų dienoraščiuose užfiksuotų įrašų (pastabų ir refleksijų) sisteminimas, aprašymas bei analizė.
Straipsnyje aprašomi kontaktų su tyrimo dalyviais užmezgimo proceso ypatumai, ypatingą dėmesį skiriant potencialių tyrimo dalyvių nedalyvavimo arba atsisakymo dalyvauti tyrime veiksnių analizei; pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys problemišką santykį tarp „idealių“ metodologinių reikalavimų fizinei ir socialinei interviu atlikimo aplinkai ir „realių“, egzistencinių situacijų; nagrinėjamos menkai metodologiniuose darbuose aprašytos jautrios, dramatiškos situacijos, kylančios interviu metu ir keliančios papildomų etinių, taktinių iššūkių tyrėjui; taip pat pateikiami pavyzdžiai, rodantys, regis, nepriklausomų ir tiesiogiai nesusijusių su tyrimo atlikimu elementų reikšmę ir poveikį tyrimo dalyviams.
Straipsnio pabaigoje formuluojamos praktinės rekomendacijos planuojantiems atlikti kokybinį tyrimą: svarbu būti pasirengusiems priimti bet kokios kilmės iššūkius bet kuriame tyrimo etape; rekomenduotina paruošti apytiksliai dvigubai ilgesnį potencialių informantų sąrašą nei reikia; derinant interviu laiką ir vietą, siekti kuo konkretesnio susitarimo; paruošti kelis „nemokslinius“ argumentus, kodėl informantams verta dalyvauti tyrime; neatmesti tikimybės, kad, regis, paprastas klausimas gali tapti jautriu, sukeliančiu informantams stiprias emocijas, ir būti pasiruošusiems suvaldyti tokį interviu momentą; būti lankstiems priimant sprendimus sparčiai besikeičiančioje situacijoje, kai aiškėja, kad tyrimas negali vykti suplanuota eiga, bei pasirūpinti pačių tyrėjų konfidencialumu bei privatumu.