Vaikų dalyvavimas demokratiškai priimant sprendimus darželyje: situacija Vokietijoje ir Lietuvoje

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – aptarti ir pagrįsti darželinukų dalyvavimo demokratiškai priimant sprendimus idėją bei, apžvelgiant Vokietijoje ir Lietuvoje šia tema atliktų tyrimų rezultatus, įvertinti, kaip šios idėjos priimamos, suprantamos ir įgyvendinamos praktikoje. Siekiama atsakyti į keliamus probleiminius klausimus: kuo grindžiama demokratinio dalyvavimo ikimokykliniame amžiuje idėja? Kaip teorinė vaiko dalyvavimo ikimokyklinėje įstaigoje samprata atsispindi praktikoje – ugdymo planuose ir ugdytojų sampratose? kaip galima būtų plėtoti ir tobulinti tyrimus apie demokratinį vaiko dalyvavimą ankstyvojo ugdymo ir priežiūros institucijose?
Teorinėje straipsnio dalyje atkreipiamas dėmesys, jog vaiko dalyvavimas demokratiškai priimant sprendimus yra esmingai svarbus siekiant įgyvendinti vaiko teises, nes leidžia vaikui atsiskleisti ir tapti svarbiu, reikšmingu savo aplinkos dalyviu. Svarbu sudaryti sąlygas vaikui mokytis demokratiškai priimti sprendimus, jausti savo indėlį, atsakomybę už sprendimą ir jo pasekmes. Naujausi tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai pajėgūs kalbėti bei reikšti pastabas apie savo kasdienį gyvenimą. Jie galėtų rengti projektus, konferencijas, diskusijas, vesti susirinkimus, atstovauti kitų vaikų interesams darželio parlamente. Vaikų dalyvavimas demokratiškai priimant sprendimus darželyje atitinka trijų sričių tikslus: 1) vaiko teisių, 2) 21-o amžiaus švietimo, 3) socialinės gerovės.
Kiek teorinės idėjos įgyvendinamos praktikoje analizuojama apžvelgiant kelis pirmuosius šia tema atliktus tyrimus Vokietijoje 2003, 2010 ir 2011 bei Lietuvoje 2012 metais. Vokietijoje buvo apklausiami vaikų darželių auklėtojai, tėvai ir patys vaikai, Lietuvoje tik vaikų darželių auklėtojos siekiant nustatyti jų sampratas ir nuostatas vaiko demokratinio dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo procesuose atžvilgiu. Taip pat Vokietijoje atlikta 16-os vaikų darželių iš skirtingų federalinių žemių ugdymo programų analizė, siekiant nustatyti, kiek ugdymo programose skiriama vietos demokratinio vaiko dalyvavimo įtvirtinimui. Visai nieko apie vaiko dalyvavimą priimant sprendimus nesakoma dviejuose ikimokyklinio ugdymo planuose. Kituose minimas (1 plane), išaiškinamas (4 planuose), pagrindžiama svarba (6 planuose), numatomos vaiko dalyvavimo įtvirtinimo procedūros ir būdai (3 planuose).
Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas reglamentuojamas Lietuvos švietimo įstatymu (2011 Nr XI-1281) ir ugdymo programos derinamos su šiuo dokumentu. Švietimo įstatyme ir programose akcentuojamas vaiko savarankiškumo, atsakomybės, kūrybiškumo, gebėjimo bendrauti moderniame pasaulyje bei savarankiškai modeliuoti savo gyvenimą ugdymas, tačiau vaiko dalyvavimas demokratiškai priimant sprendimus neįvardijamas kaip būdas toms kompetencijoms įgyti, t. y. dokumentai neįtvirtina pozicijos, kad vaiko demokratinis dalyvavimas yra būdas įgyti demokratinės kompetencijos.
Ugdytojų nuostatų apie vaiko demokratinį dalyvavimą darželyje tyrimų rezultatai rodo, kad vaiko dalyvavimo darželyje idėja nėra tinkamai suprantama ir įgyvendinama. Vaiko dalyvavimas nesiejamas su vaiko nuomonės išklausymu bei apsvarstymu. Tėvai būgštauja, kad vaikai nėra pajėgūs numatyti grėsmes, kad vaiko dalyvavimo projektai trikdo švietimo procesą. Tačiau praktiškai vaiko dalyvavimo projektų įgyvendinimas pakėlė demokratijos ir švietimo lygį tyrime dalyvavusiuose darželiuose.
Studijos išvadoje galima daryti prielaidą, kad vaiko demokratinio dalyvavimo plėtrai pagelbėtų renkami, kuriami ir nuolat pamažu darželyje taikomi įvairūs tiksliniai vaiko dalyvavimo metodai.