plugins.themes.bootstrap3.article.main664853621f9d9

Odeta Merfeldaitė Asta Railienė

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas pedagogų karjeros procesas bendrame pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kontekste. Straipsnio tikslas – pateikti pedagogų karjeros proceso metmenis, atliepiančius mokymosi visą gyvenimą nuostatas. Analizuojami šie probleminiai klausimai: kokie pokyčiai būtini pedagogų karjeros procese? Kaip turėtų būti atnaujinamas pedagogų karjeros procesas, atliepiantis mokymosi visą gyvenimą nuostatas? Straipsnyje taikomi tyrimo metodai: antrinių šaltinių analizė ir ekspertų apklausa, pateikiami pristatyto karjeros proceso interviu kokybinės turinio analizės apibendrinti duomenys, išskiriant siūlomo karjeros proceso stipriąsias ir silpnąsias puses. Antrinių šaltinių ir ekspertų interviu rezultatų analizė atskleidė, kad Lietuvoje pedagogo karjeros procesas atliepia vertikalios karjeros teorines nuostatas ir sietinas tik su pedagogo atestacijos procedūra bei aukštesnės kvalifikacinės kategorijos įgijimu. Vadinasi, siekiant atliepti mokymosi visą gyvenimą nuostatas, būtina pedagogų kvalifikacijos tobulinimą tiesiogiai sieti su pedagogų karjeros etapais. Vienas svarbiausių perėjimo iš vienos karjeros stadijos į kitą rodiklių turi būti pedagogo kompetencijų tobulinimas ir kaita. Pažymėtina, kad pedagogas savo karjeros planavimo, realizavimo ir vertinimo procese turi tapti aktyviu dalyviu, pokyčių iniciatoriumi. Siekiant įgalinti pedagogą valdyti savo karjerą bei užtikrinant pedagogų karjeros proceso kokybę, būtina aktualizuoti kolegų, metodinių tarybų, dalykininkų asociacijų ir steigėjo vaidmenį. Siekiant įgyvendinti numatytus pokyčius pedagogo karjeros procese būtina kiekvienoje kvalifikacinėje kategorijoje išryškinti pedagogo funkcijas pagal atskiras kvalifikacines kategorijas. Tam būtina iš esmės tobulinti galiojančius norminius dokumentus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details66485362219ad

Skyrius
Mokslo straipsnis