Piliečių dalyvavimo problema priimant šeimos politikos sprendimus

Santrauka

Tyrimų apie Europos šalių šeimos politiką yra daug, tačiau dėmesys šeimos politikos formavimo procesui nėra pakankamas. Politikos formavimo procesą veikia politinis, ekonominis, sociokultūrinis kontekstas. Politikos formavimo ir analizės procesai yra tarpusavyje susipynę. Vienas svarbių šeimos politikos formavimo veiksnių yra piliečių dalyvavimas, jį galima skirstyti į tradicinį ir bendradarbiaujantį. Tradicinis piliečių dalyvavimas yra neefektyvus ir kelia konfliktus, nes administratoriai sprendžia, kada ir kokius piliečius kviesti prie derybų stalo, kai sprendimai jau būna priimti. Priešingai šiam modeliui, bendradarbiaujančiam piliečių dalyvavimui būdingas bendras problemų sprendimas, pagarba kitokiems požiūriams ir galimybė daryti įtaką tiek procesui, tiek rezultatams. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti ekspertų požiūrį į mokslinės analizės naudojimą ir piliečių dalyvavimą priimant šeimos politikos sprendimus. Straipsnio objektas yra šeimos politikos sprendimų priėmimo procesas. Straipsnyje pateikiami atsakymai į klausimus: kaip yra naudojama mokslinė analizė priimant šeimos politikos sprendimus, kas yra kviečiamas dalyvauti šiame procese ir kas turi teisę teikti siūlymus. Straipsnyje pristatomi 2010 metų tyrimo rezultatai, išryškinantys 34 šeimos politikos ekspertų požiūrį į šeimos politikos formavimo problemą. Vadovaujantis profesinės etikos principais yra užtikrintas informantų konfidencialumas. Ekspertai atrinkti taikant tikslinės atrankos strategiją. Tyrimo metodika – ekspertų giluminis interviu. Informantų nuomone, šeimos politikos sprendimai turi būti grindžiami įrodymais, gautais iš įvairių šaltinių, taikant skirtingus tyrimo metodus, turi būti orientuoti į klientą bei paremti socialinėmis vertybėmis. Remiantis tyrimo rezultatų analize galima daryti išvadą, kad nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų dalyvavimas rengiant teisės aktus yra formalus, tuomet šeimos politikos teisės aktai rengiami neapgalvotai, mažai kreipiamas dėmesys į mokslinę situacijos analizę ir mokslininkų rekomendacijas. Anot ekspertų, pilietiškumo stygius suponuoja nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės pasyvumą, reiškiant savo interesus, o tai neigiamai atsiliepia šeimos poreikių įvertinimui. Visa tai lemia, pasak ekspertų, nekokybiškų teisės aktų ir neapgalvotų bei neadekvačių situacijai priemonių priėmimą.