Bendravimas tarp kartų Lietuvos šeimose

Santrauka

Atkreipiant dėmesį į reikšmingus socialinius-demografinius pastarųjų dešimtmečių pokyčius (šeimos transformaciją ir modernių visuomenių senėjimą), akademiniame ir socialinės politikos diskurse vis dažniau keliomos abejonės dėl šeimos galimybių atlikti kai kurias jos esmines funkcijas (senyvo amžiaus asmenų globą ir priežiūrą) bei išlaikyti solidarumą tarp kartų. Straipsnyje nagrinėjami bendravimo tarp kartų ypatumai Lietuvos šeimose, siekiant atskleisti kontaktų tarp tėvų ir vaikų ypatumus (jų dažnį, bendravimo būdus) bei emocinius ryšius, t. y. tuos tarpusavio sąveikos aspektus, kurie leidžia įvertinti kai kurias svarbias tarpgeneracinio solidarumo dimensijas bei paramos teikimą šeimoje. Tyrimo objektas: 1950–1985 m. gimimo kartoms atstovaujantys gyventojai. Analizė grindžiama anketinės apklausos, atliktos 2011–2012 m., duomenimis. Jos metu buvo apklausta 2000 respondentų, atitinkamai po 500 keturiose amžiaus kohortose (1950–1955, 1960–1965, 1970–1975 ir 1980–1985 m. gimimo), kurie buvo atrinkti, remiantis kvotine atranka pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietovę. Tyrimo dizainas ir instrumentas (klausimynas) parengti bendradarbiaujat su užsienio (Šveicarijos ir Portugalijos) sociologais, apklausos anketą sudarė penki klausimų blokai, apimantys daugiau nei 100 klausimų. Apklausos būdas – struktūruoti interviu respondentų namuose.
Atlikto kiekybinio tyrimo metodologija pateikta pirmajame straipsnio skyriuje, antrajame aptariami duomenys, atskleidžiantys įvairius skirtingų kartų šeimos narių tarpusavio bendravimo aspektus. Tyrimo rezultatų analizė rodo, kad absoliuti dauguma (per 90 proc.) respondentų nuolat bendrauja su atskirai gyvenančiais savo vaikais ir tėvais, išlaikydami glaudžius asmeninius ryšius. Lyginant bendravimo su vaikais ir tėvais modelius, galima pastebėti kai kuriuos skirtumus (tėvai dažniau aplankomi jų namuose, bendraujant su vaikais aktyviau naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos). Aptariant subjektyvų santykių su savo vaikais ir tėvais vertinimą, dažniausiai pateikiamos nuorodos į tradicines asmeninių ryšių išraiškos formas (pvz., gimtadienio sveikinimus) bei pritariama tvirtinimams, jog šie ryšiai teikia teigiamas emocijas. Ryšiai su vaikais yra vertinami kiek aukščiau, kas gali atspindėti ne tik tarpusavio santykių būklę, bet ir tam tikrus socialiai determinuotus tėvų lūkesčius vaikų atžvilgiu. Tyrimas atskleidė aktyvesnį moterų vaidmenį skirtingų kartų šeimos narių interakcijos procese ir parodė, kad su savo tėvais glaudžiau tarpusavyje bendrauja tos pačios lyties asmenys (dukros-motinos ir sūnūs-tėvai).