Perėjimo į socialinę brandą kalendorius Lietuvoje: keturių kohortų patirtis

Santrauka

Tyrimo tikslas yra ištirti perėjimo į socialinę brandą Lietuvoje kalendoriaus pokyčius keturių kartų biografijose. Analizuojamos penkios trajektorijos – formalūs perėjimo į socialinę brandą žymenys: išėjimas iš tėvų namų, formalaus išsilavinimo įgijimas, pirmasis įsidarbinimas, pirmoji santuoka ir pirmojo vaiko gimimas. Amžius, kai patiriami šie gyvenimo įvykiai, skirtingų gimimo kohortų biografijose varijuoja. Perėjimo į socialinę brandą kalendoriaus pokyčius lemia įvairūs veiksniai: asmeninės preferencijos, sociokultūrinės elgesio normos, socialinis politinis kontekstas ir gyvenimo raidų tarpusavio susietumas.
Remiantis šiuolaikinėmis gyvenimo raidos teorijomis (Elder, Johnson, 2001; Settersten et al., 2005; Elder et al., 2006; Macmillan, 2005), taikomas kiekybinis skersinio pjūvio tyrimo metodas ir kohortų analizė. Siekiant nustatyti kohortų trajektorijas, apibūdinančias žmogaus perėjimą į socialinės brandos amžių, analizei naudojami projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: kartų perspektyva“ (Famo-Socnet) duomenys. Atstovaujama 1950–1955, 1960–1965, 1970–1975 ir 1980–1985 metais gimusioms Lietuvos gyventojų kohortoms (kiekviena po 500 respondentų). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog intensyviausia vaidmenų kaita susijusi su perėjimu į socialinės brandos amžių Lietuvoje vyksta antrajame gyvenimo dešimtmetyje. Perėjimo esmę sudaro dominuojančio besimokančiojo vaidmens pakeitimas dominuojančiu dirbančiojo vaidmeniu. Tačiau perėjimas į socialinės brandos amžių šiuolaikinėje Lietuvoje nėra paprastas ir linijinis procesas – gana didelė dalis Lietuvos jaunųjų gyventojų susiduria su nedarbu (nuo 50 proc. 15–19 metų amžiaus grupėje iki 32 proc. 20–24 metų amžiaus grupėje ir 16 proc. 25–29 metų amžiaus grupėje). Tyrimo rezultatai parodė, kad priešingai gyvenimo įvykiams edukacinėje ir darbinėje karjerose, gyvenimo įvykiai šeimos karjeroje jau nebėra universalus jaunosios kartos gyvenimo raidos rekvizitas: vis mažesnė jų dalis tuokiasi ir tampa tėvais.
Jaunų moterų ir vyrų perėjimo į socialinės brandos amžių trukmė (laiko intervalas tarp perėjimą pradedančio ir užbaigiančio gyvenimo įvykio) Lietuvoje skiriasi: vyrų perėjimas labiau ištęstas laike nei moterų. Jaunų vyrų perėjimas į socialinės brandos amžių susiskirsto tarsi į du atskirus etapus: gyvenimo įvykiai, susiję su edukacine ir profesine karjera, ir įvykiai, žymintys prokreacinės šeimos karjeros pradžią. Moterų kohortų biografijose gyvenimo įvykiai, sudarantys perėjimą į socialinę brandą, išsidėsto kompaktiškiau.
Apibendrinant tyrimo rezultatai rodo naują tendenciją – uždelstą ir ilgiau trunkantį perėjimą į socialinės brandos amžių, būdingą 1980–1985 m. gimusiai kohortai, kuri į suaugystės amžiaus tarpsnį žengė XXI a. pirmoje dekadoje.