Some challenges for public institutions in the Dutch post–modern society

Santrauka

Straipsnyje aptariama Olandijos visuomenės raida: nusakomos pagrindinės šiuolaikinės visuomenės raidos kryptys, nagrinėjama visuomeninių pokyčių įtaka socialinėms institucijoms, pristatomi šeši galimi švietimo institucijų plėtros scenarijai pagal OECD, atskleidžiami visuomenės lūkesčiai, formuluojami trys pagrindiniai reikalavimai, kuriuos visuomenė kelia egzistuojančioms institucijoms.
Šiuolaikinė daugiakultūrė Olandijos visuomenė išgyvena vertybių ir gyvenimo modelių kaitą. Tai lemia individualius pokyčius, su kuriais pateiktame straipsnyje siūloma susipažinti išsamiau. Pavyzdžiui, žmonės, jausdamiesi nesaugūs, labiau vertina individualų gyvenimo būdą, keičiasi tradicinės šeimos samprata (įsigali homoseksualaus gyvenimo modelis), silpnėja socialinė visuomenės vienovė, o socialinė atskirtis didėja (tai susiję su emigraciniais procesais). Be to, stiprėjanti informacinių technologijų įtaka keičia žmonių gyvenimą ir mąstymą (būtinos komunikacinės bei problemų sprendimo kompetencijos), keičiasi valdžios pobūdis (ji vis labiau apribojama). Visuomenėje vykstantys pokyčiai keičia ir socialinių institucijų pobūdį, todėl autorius supažindina su galimais institucinių modelių taikymo scenarijais, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti politikai.
Pagal pirmąją scenarijų grupę mokyklos, kaip socialinės institucijos, išlieka biurokratiškai stiprios, todėl jos ir toliau visuomenėje vykdo svarbias funkcijas (ugdomąją, socializacijos ir kt.). Pagal antrąją scenarijų grupę rinka diktuoja sąlygas institucijų plėtrai ir jų pobūdžiui. Mokyklos tampa priklausomos ne nuo vyriausybės, bet nuo visuomenės poreikių. Pagal trečiąją scenarijų grupę mokyklos tampa atsakingos už vertybių krizes visuomenėje (stiprėja mokyklos socialinė funkcija). Jos atviros ne tik vaikams, bet ir visai bendruomenei. Pavyzdžiui, čia organizuojami kursai suaugusiesiems, glaudžiai bendradarbiaujant su slaugos centrais bei socialinio darbo institucijomis teikiamos įvairios socialinės paslaugos. Pagal ketvirtąją scenarijų grupę mokyklos tampa aukšto kvalifikacinio lygio institucijomis. Jų funkcija yra atrasti ir puoselėti kiekvieno vaiko talentą, atlikti įvairius tyrimus, dirbti kartu su kitomis mokyklomis. Penktasis scenarijus skiriamas toms visuomenėms, kuriose vyrauja nusivylimas mokyklomis, ir kurios ieško alternatyvių mokymosi būdų, pavyzdžiui, nuotolinio mokymo, mokymosi namuose, mokymosi internetinėse konferencijose ir t. t. Švietimas tampa vis labiau individualizuotas. Pagal šeštąjį scenarijų mokyklos, kaip socialinės institucijos, nyksta. Jose niekas nebenori dirbti. Tokia padėtis jau dabar gresia Olandijai, nes šiuo metu trūksta 44 000 mokytojų.
Straipsnio autorius teigia, kad socialinių institucijų vaidmuo, funkcijos ir pobūdis priklausys nuo to, kuria kryptimi vystysis pati visuomenė.