Psichosocialinės paramos nuteistųjų šeimoms galimybės

Santrauka

Laisvės atėmimo bausmė yra sunkus šeimos ryšių išbandymas, o jų išsaugojimas gali tapti itin svarbia nuteistojo resocializacijos prielaida, todėl aktualu žinoti nuteistųjų šeimų ypatumus ir numatyti pagrindines psichosocialines paramos joms kryptis.
Nagrinėjant nuteistųjų šeimų problemas galima tirti tiek pačius nuteistuosius, tiek jų šeimų narius, kurių požiūris į laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės poveikį jų gyvensenai kol kas menkai ištirtas. Šiame straipsnyje pristatomi žmonų, kurių vyrai nuteisti laisvės atėmimo bausme, anketinio tyrimo duomenys. Tyrime dalyvavo dvi žmonų grupės: žmonos, palaikančios santuokinius ryšius su nuteistaisiais, ir žmonos, nutraukiančios santuoką.
Surinkti duomenys apie vyrų laisvės atėmimo bausmės trukmės ir žmonų apsisprendimo nutraukti santuoką ryšį parodė, jog žmonos, kurių vyrai nuteisti sąlygiškai trumpesniam laisvės atėmimo laikui, retai pareiškia norą skirtis pirmąjį vyro įkalinimo pusmetį. Žmonos, kurių vyrai nuteisti ilgesniam laisvės atėmimo laikui, gana dažnai skiriasi iškart po to, kai vyras įkalinamas.
Planuojant psichosocialinę paramą nuteistųjų šeimoms aktualiausia paremti sutuoktinius, norinčius išsaugoti šeimą. Tarp tiriamųjų tokių moterų buvo 51,9 proc. Pagrindine šeimos iširimo priežastimi jos laikė vyro agresyvumą, žmonos žeminimą bei kitas neigiamas vyro savybes. Be to, per 90 proc. apklaustųjų nėra patenkintos pataisos įstaigos taisyklėmis, ribojančiomis jų bendravimą su nuteistu vyru, nors tarp besiskiriančių moterų tik 2,6 proc. dėl šeimos iširimo tiesiogiai apkaltino pataisos įstaigą
Surinkti duomenys parodė, kad nuteistųjų šeimų stabilumas yra susijęs su bausmės trukme. Geresnes prielaidas išsaugoti šeimą turi asmenys, nuteisti sąlygiškai trumpesne bausme. Jų šeimoms reikėtų didesnės psichologinės paramos, nes dauguma apklaustų žmonų nuteisus vyrą tikėjosi išsaugoti santuoką, tačiau pasikeitus bendravimui nesugebėjo to padaryti.