Paauglių socializacija besikuriančioje žinių visuomenėje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742db7e4b0b3
Santrauka
Straipsnyje paauglių socializacija aptariama kaip tam tikras procesas, kurio metu turėtų būti įgyjamos kompetencijos, būtinos žinių visuomenės piliečiams. Socializacija laikoma vienu iš būdų, ne tik padedančiu prisitaikyti visuomenėje, bet ir skatinančiu tapti aktyviais visuomenės kūrėjais. Aptariami kai kurie (filosofinis–socialinis, psichologinis ir edukacinis) besikuriančios žinių visuomenės aspektai, pateikiamos psichologinės visuomenės narių charakteristikos, „gero gyvenimo” kompetencijos (competencies for good life), reikalingos efektyviai veiklai vykdyti, taip pat edukacinės strategijos, padedančios įgyvendinti žinių visuomenės lūkesčius.
Lietuvos paauglių pilietinės kompetencijos lygis analizuojamas remiantis tarptautinio lyginamojo CivEd tyrimo duomenimis. Analizė parodė, kad Lietuvos paauglių pilietinė kompetencija gerokai atsilieka nuo to paties amžiaus paauglių kompetencijos lygio kitose šalyse (užimta 24 vieta tarp 28 šalių). Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos paaugliai nesugeba suvokti rašytinės informacijos esmės, nemoka nustatyti ir nusakyti pagrindinės pateiktos informacijos minties, ne visada atskiria faktą nuo nuomonės ir t. t.
Formuojant informacijos turinį bei jos pateikimo paaugliams būdus autorė siūlo atsižvelgti į socialinės informacijos suvokimo ypatumus, kurie apibūdinami kaip paauglių informacijos konceptualizacijos modeliai (akumuliacinis, identifikacijos, vaidmenų perkėlimo ir kognityvinės raidos). Siūlomi modeliai ypač prasmingi ugdant socialines paauglių kompetencijas.
Lietuvos paauglių pilietinės kompetencijos lygis analizuojamas remiantis tarptautinio lyginamojo CivEd tyrimo duomenimis. Analizė parodė, kad Lietuvos paauglių pilietinė kompetencija gerokai atsilieka nuo to paties amžiaus paauglių kompetencijos lygio kitose šalyse (užimta 24 vieta tarp 28 šalių). Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos paaugliai nesugeba suvokti rašytinės informacijos esmės, nemoka nustatyti ir nusakyti pagrindinės pateiktos informacijos minties, ne visada atskiria faktą nuo nuomonės ir t. t.
Formuojant informacijos turinį bei jos pateikimo paaugliams būdus autorė siūlo atsižvelgti į socialinės informacijos suvokimo ypatumus, kurie apibūdinami kaip paauglių informacijos konceptualizacijos modeliai (akumuliacinis, identifikacijos, vaidmenų perkėlimo ir kognityvinės raidos). Siūlomi modeliai ypač prasmingi ugdant socialines paauglių kompetencijas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742db7e4d655
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.