Asocialaus vaikų elgesio prielaidos mokykloje

Santrauka

Asocialus elgesys – nusikalstamumas, bėgimas iš mokyklos ir namų, narkotinių medžiagų vartojimas, savižudybė – yra skirtingi tos pačios krizinės situacijos, kurioje atsidūrė vaikas, sprendimo būdai. Straipsnyje įvardijamos dvi pagrindinės asocialaus vaikų elgesio priežastys: 1) vaikų orientacija į tam tikras socialinės sistemos vertybes, pavyzdžiui, sėkmę ir prestižą; 2) vertingų emocinių ryšių poreikis. Mokinio sėkmė siejama su laimėjimais moksle, suaugusiojo – su jo materialiniu įsitvirtinimu visuomenėje ir akademiniu išsilavinimo lygiu. Šiandieninėje visuomenėje deklaruojamos vaiko teisės iš dalies suvienodina vaiko ir suaugusiojo visuomeninį statusą ir taip vaiko sėkmingumo visuomenėje samprata artėja prie suaugusiojo sėkmės visuomenėje sampratos. 1999 m. gyventojų apklausa patvirtina egzistuojant tokį sėkmės supratimą: rezultatai rodo vyraujant nuomonę, jog šiandien didžiausios jaunimo vertybės yra išsilavinimas ir gerą atlyginimą garantuojantis darbas.
1995 ir 1998 metais Lietuvoje apklausta daugiau kaip 1800 moksleivių (7–9, 12–14 ir 16–18 metų) siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie jų teisių reikšmę ir įgyvendinimą mokykloje, svarbiausias teises, nediskriminavimo principo pažeidimus mokykloje, mokinių ir mokytojų lygiateisiškumą. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokyklose vaikai labiausiai stokoja emocinio saugumo, pagarbos nuomonei, galimybės būti su mylinčiais ir jais besirūpinančiais žmonėmis. Pagrindinėmis aktualijomis mokykloje vaikai laiko bendravimo su mokytoju kokybę ir su mokslu susijusius klausimus. 72 proc. Lietuvos moksleivių mokykloje mato diskriminacijos apraiškų. Diskriminacijos pagrindu laikoma bloga vaikų socialinė ir turtinė padėtis ir vyraujančių grožio, gabumų, elgesio standartų neatitikimas. Situacija liudija, jog mokyklos aplinka palanki formuotis vaikų, ypač iš probleminių šeimų, asocialiam elgesiui. Esant tokiai situacijai ypatingas vaidmuo vykdant asocialaus vaikų elgesio prevenciją tenka socialiniam darbuotojui, nes jo vaidmeniui tradiciškai priskiriama atsakomybė už socialinių taktikų ir bendravimo principų kaitą bei žmogaus gabumų ir galimybių atskleidimą, puoselėjimą ir panaudojimą socialiai priimtinu būdu.