Vienišų motinų padėtis Lietuvoje. Socialiniai, ekonominiai ir demografiniai aspektai

Santrauka

Demografinės statistikos duomenys bei specialiųjų tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 1990-ųjų pradžios sparčiai mažėjant santuokų ir didėjant ištuokų skaičiui, daugėjant nesantuokinių vaikų bei populiarėjant naujoms partnerystės formoms (kohabitacijai) Lietuvoje gausėja nepilnų šeimų, kurių galva – moteris. Tokios šeimos daug dažniau patenka į neturtingųjų ar net gyvenančiųjų žemiau skurdo ribos kategoriją, susiduria su rimtomis socialinėmis–psichologinėmis problemomis. Valstybės teikiama parama nepilnoms šeimoms iki šiol yra labai menka, o buvę sutuoktiniai (vaikų tėvai), nepaisant sugriežtintų įstatymų, dažnai vengia mokėti alimentus, dalyvauti auklėjant savo vaikus ir net apskritai nepripažįsta savo tėvystės.
Straipsnio tikslas – remiantis kokybinio sociologinio tyrimo (giluminių interviu su vienišomis motinomis) duomenimis parodyti, kokia yra vienišų motinų ir be tėvo augančių vaikų padėtis.