Nuo senatvės medikalizacijos link senatvės biomedikalizacijos?

Santrauka

Mokslinėje literatūroje vartojamos dvi iš pirmo žvilgsnio panašios sąvokos – medikalizacija ir biomedikalizacija. Kyla klausimai, ką reiškia kiekviena šių sąvokų? Kur yra kiekvienos jų vartojimo ribos? Kurią sąvoką tikslinga pasirinkti analizuojant senėjimo procesą? Medikalizacijos sąvoka yra geriau žinoma bei plačiai vartojama tiek sociologiniame, tiek biomedicininiame diskursuose. Įprastai šia sąvoka apibrėžiamas „procesas, kurio metu nemedicininio pobūdžio problemos apibūdinamos ligos ar sutrikimo terminais bei joms imamas taikyti medicininis gydymas“ (Conrad, 2007, p. 4). Mokslininkai atkreipė dėmesį į reikšmingus sveikatos priežiūros srityje praeito amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, visų pirma Vakarų šalyse, įvykusius pokyčius (Clarke ir kt.,2003; Joyce, Mamo, 2006; Bell, Figert, 2010 ir kt.). Clarke ir jos kolegių (2003) teigimu, šie pokyčiai buvo tokie radikalūs, kad medikalizacijos teorinė apibrėžtis jų jau nebeaprėpia. Autorės 2003 metais pristatė biomedikalizacijos terminą kaip tinkamesnį bei išsamiau paaiškinantį XXI a. sveikatos priežiūros srityje vykstančius procesus. Šiame straipsnyje analizuojamos senatvės medikalizacijos bei senatvės biomedikalizacijos sąvokų sampratos, aptariami medikalizacijos bei biomedikalizacijos procesai ir juose veikiantys subjektai, taip pat nagrinėjami pagrindiniai sveikatos priežiūros srityje įvykę ir šią transformaciją nulėmę pokyčiai.