Exclusion from work and impoverishment in post-communist societies: The case of „Unattached males‚ in Lithuania

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas naujas reiškinys postkomunistinėse šalyse – sparčiai besiformuojanti „nereikalingų žmonių“ socialinė–demografinė grupė. Šio sluoksnio daugumą Lietuvoje sudaro palyginti jauni (25–35 metų), menko išsilavinimo vyrai. Jie ilgą laiką neturi darbo, netgi esant gali-mybei įsidarbinti dažnai vengia dirbti, nesituokia ir nekuria šeimų ir pasižymi socialiai destruktyviu elgesiu (nusikalstamumu, girtavimu, valkatavimu, depresija, ir savižudybėmis). Straipsnyje pateikiama šio reiškinio koncepcinė analizė ir pabrėžiama, kad „nereikalingų žmonių“ integracija į „normalią visuomenę“ turėtų tapti svarbia socialinės politikos ir socialinio darbo praktikos dalimi.