Valstybinės pensijos, jų socialinis vertinimas ir perspektyva

Santrauka

Valstybinės pensijos yra sudėtinė Lietuvos Respublikos piliečių pensinio aprūpinimo dalis. Už nuopelnus įtvirtinant valstybingumą, nepriklausomybę, demokratiją, mokslo, meno, literatūros, sporto plėtojimą, įtvirtinant teisės principus ir apsaugant juos, nustatytos šios valstybinių pensijų rūšys: Respublikos Prezidento, I ir II laipsnio pensijos, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinės pensijos.
Politikai, sociologai dažnai diskutuoja, ar tikslinga skirti valstybines pensijas, kurios, atrodytų, įtvirtina atskirų valstybės veikėjų ir atskirų profesijų bei kategorijų žmonių privilegijas. Motyvuojama, kad panašaus pobūdžio pensijų nebėra Vakarų Europos valstybėse.
Socialinės saugos teisės visame pasaulyje pripažinti teiginiai nurodo, kad negalima mechaniškai taikyti kitų šalių patirties sprendžiant socialinės saugos problemas. Kiekviena šalis yra savita (originali) savo ekonominiu išsivystymu, politine struktūra, demografine situacija, geopolitine padėtimi ir t. t. Remiantis šiomis ypatybėmis, negalima atsisakyti šio tipo pensijų mokėjimo vien todėl, kad jos nepopuliarios užsienyje.
Valstybinių pensijų įstatyme teigiama, kad asmuo, padaręs tyčinį nusikaltimą, netenka teisės gauti šios rūšies pensijos, o paskirtoji nutraukiama. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pensija yra uždirbta asmens nuosavybė ir jos atimti negalima. Toks aiškinimas pateiktas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo atveju. Manome, kad panašiai turėtų būti priimta ir kitų valstybinių pensijų atvejais.