Jaunų nusikaltėlių rizikos veiksniai ir tarpasmeninio funkcionavimo pobūdis pataisos įstaigos
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742c9f0d4daf
Santrauka
Šio tyrimo tikslas – nustatyti jaunų nusikaltėlių grupes pagal tai, kokie rizikos veiksniai vyrauja kiekvienoje grupėje. Antra, siekėme nustatyti, kaip tie rizikos veiksniai susiję su jaunų nusikaltėlių asmenybės bruožais, nulemdami tarpasmeninio funkcionavimo pobūdį. Tyrime dalyvavo 96 jauni nusikaltėliai nuo 16 iki 21 metų, tyrimo metu esantys pataisos įstaigoje už padarytus agresyvius nusikaltimus. Jie buvo apklausti naudojant SAVRY metodiką ir J. M. Staniko IPS skalę. Rezultatų analizė pagal rizikos veiksnių intensyvumą ir išsidėstymą leido nustatyti 3 jaunų nusikaltėlių grupes: (1) stipriai neprisitaikiusių asmenų grupė; (2) „sutrikusios asmenybės“ grupė; (3) sociopatinė grupė. Tyrimų rezultatai rodo, kad yra statistiškai reikšmingi skirtumai tarp atskirų grupių ir SAVRY metodikos pagalba nustatytų keturių pagrindinių rizikos dimensijų. Rizikos veiksnių ir socialinio funkcionavimo koreliacinės analizės rezultatai rodo, kad tų ryšių stiprumas priklauso nuo istorinių, socialinių ir apsauginių veiksnių. Kokybinė duomenų analizė rodo, kad stipriai neprisitaikiusių asmenų grupėje stiprėja priešiškumas, įtarumas bei tendencija maištauti prieš nustatytą tvarką.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742c9f0d84f6
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.