Rusijos vokiečių identifikavimas vokiškai kalbančiose šalyse Europoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742cf02640be
Santrauka
Šis straipsnis nagrinėja Rusijos vokiečių etnoreliginius, etnolingvistinius ir etnokultūrinius tapatumus didžiausiose vokiškai kalbančiose šalyse – Vokietijoje ir Austrijoje. Empirinis tyrimo pagrindas yra speciali apžvalga, finansuota Kijevo Gėtės instituto 2003–2004 metais. Joje dalyvavo 1007 respondentai. Apžvalgos duomenys patvirtina, kad nesant vienos eksperto nuomonės, visuomenė terminą „Rusijos vokiečiai” aiškina įvairiomis prasmėmis. Remiantis apklausa, atlikta su vokiškai kalbančiais respondentais, galima padaryti keletą išvadų.
Pirma, visiems respondentams buvo žinomas terminas „rusakalbiai vokiečiai“, be to, dauguma respondentų šį terminą žinojo labai gerai – 76,2 proc. atsakiusiųjų. Deja, 4,9 proc. šių respondentų tą terminą apibūdina kaip geografinį.
Antra, gana aukštas žinojimo lygis, kuris mums pasirodė svarbus, ir tais atvejais, kai reiškė skirtingų nuomonių respondentų socialinių grupių iš Vokietijos ir Austrijos neatitikimą dėl rusakalbių vokiečių etninių charakteristikų nustatymo.
Trečia, verta paminėti, kad, nepaisant minėto neatitikimo, aiškiai vyrauja rusakalbių vokiečių teigiamas įvaizdis. Tai ypač svarbu žinoti matant neigiamo rusakalbių vokiečių – Spataussiedler įvaizdžio, kuris pateikiamas vokiečių žiniasklaidoje bei akademinėje literatūroje, formavimą.
Ketvirta, tik 11 proc. respondentų buvo optimistiškai nusiteikę dėl šios etninės grupės ateities, 6 proc. respondentų tikėjo, kad galės išlaikyti savo etninį identitetą, ir maždaug 5 proc. svarstė galimybę pereiti į kitą tautinį vienetą. Buvo keletas respondentų, kurie buvo įsitikinę asimiliacijos neišvengiamumu, turėdami omenyje kilmės vietą ir laiką. Minėti 5 proc. respondentų nenurodė jokios vietos, kurioje galėtų vykti asimiliacijos procesas, ir nenurodė laiko, kuris reikalingas šiam procesui. Nesant bendros ekspertų nuomonės dėl termino „rusakalbiai vokiečiai“, galima būtų tvirtinti, kad egzistuoja skirtingi požiūriai formuojant visuomenės nuomonę.
Iš kai kurių svarbių veiksnių, kurie paveikė respondentų nuomonę, galėtume paminėti priverstinę ekonominę bei etninę migraciją, teisės aktų dėl rusakalbių vokiečių reabilitacijos Ukrainoje ir kai kuriose kitose buvusios NVS šalyse nebuvimą, taip pat integracinius procesus, vykstančius Europoje, tautinius ir religinius konfliktus ir kai kuriuose regionuose užsitęsusias ekonomines, socialines ir politines krizes.
Pirma, visiems respondentams buvo žinomas terminas „rusakalbiai vokiečiai“, be to, dauguma respondentų šį terminą žinojo labai gerai – 76,2 proc. atsakiusiųjų. Deja, 4,9 proc. šių respondentų tą terminą apibūdina kaip geografinį.
Antra, gana aukštas žinojimo lygis, kuris mums pasirodė svarbus, ir tais atvejais, kai reiškė skirtingų nuomonių respondentų socialinių grupių iš Vokietijos ir Austrijos neatitikimą dėl rusakalbių vokiečių etninių charakteristikų nustatymo.
Trečia, verta paminėti, kad, nepaisant minėto neatitikimo, aiškiai vyrauja rusakalbių vokiečių teigiamas įvaizdis. Tai ypač svarbu žinoti matant neigiamo rusakalbių vokiečių – Spataussiedler įvaizdžio, kuris pateikiamas vokiečių žiniasklaidoje bei akademinėje literatūroje, formavimą.
Ketvirta, tik 11 proc. respondentų buvo optimistiškai nusiteikę dėl šios etninės grupės ateities, 6 proc. respondentų tikėjo, kad galės išlaikyti savo etninį identitetą, ir maždaug 5 proc. svarstė galimybę pereiti į kitą tautinį vienetą. Buvo keletas respondentų, kurie buvo įsitikinę asimiliacijos neišvengiamumu, turėdami omenyje kilmės vietą ir laiką. Minėti 5 proc. respondentų nenurodė jokios vietos, kurioje galėtų vykti asimiliacijos procesas, ir nenurodė laiko, kuris reikalingas šiam procesui. Nesant bendros ekspertų nuomonės dėl termino „rusakalbiai vokiečiai“, galima būtų tvirtinti, kad egzistuoja skirtingi požiūriai formuojant visuomenės nuomonę.
Iš kai kurių svarbių veiksnių, kurie paveikė respondentų nuomonę, galėtume paminėti priverstinę ekonominę bei etninę migraciją, teisės aktų dėl rusakalbių vokiečių reabilitacijos Ukrainoje ir kai kuriose kitose buvusios NVS šalyse nebuvimą, taip pat integracinius procesus, vykstančius Europoje, tautinius ir religinius konfliktus ir kai kuriuose regionuose užsitęsusias ekonomines, socialines ir politines krizes.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742cf0267ae0
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.