Darboholizmas Lenkijos įmonėse naujomis socioekonominėmis sąlygomis

Santrauka

Santvarkos transformacija Lenkijoje visuotinai pakeitė lenkų požiūrį į darbą. Vietoje partinės ideologijos primesto lenktyniavimo atsirado rungtyniavimas, kurį skatina darbuotojų konkurencija siekiant darbo vietos arba asmeninės karjeros. Atsirado ir visuotinai paplito darboholizmo reiškinys.
Ankstesniais dešimtmečiais darboholizmas lenkų visuomenėje nebuvo pasiekęs visuomeninės problemos masto, darbštumo etoso ypač trūko šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje. 2005 metais atlikta anketinė apklausa ir tyrimas parodė, kad minėtame ekonomiškai atsilikusiame regione darboholizmas tampa problema. Darboholizmą labiausiai skatina asmenybės polinkiai, stiprėjantys vykstant jos socializacijai. Reikšmingi yra išorinės aplinkos veiksniai (įskaitant organizacijos veiklą ir kultūrą), nors jie nėra svarbiausi darboholiko nuostatų formuotojai, kaip buvo manoma anksčiau. Esminė pasirodė mada „būti persidirbusiam” ir naujas darbštumo etosas.
Naudodama Likerto skalę autorė apklausė 450 firmų vadovų ir vadybininkų iš šiaurės rytų regiono, kuriame žmonės turi stipriai išreikštą poreikį sunkiai dirbti įveikiant atsilikimą.
Šio straipsnio tikslas – atskleisti šiuolaikines lenkų darboholizmo ištakas pasibaigus politinei ir ekonominei sistemos transformacijai, nustatyti jo pobūdį bei įtaką įmonių veiklai.