Vaikų namų globotinio teisinio statuso psichologinis įvertinimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main67679427c7350
Santrauka
Straipsnyje aptariamos vaikų namų globotinių teisinio statuso psichologinės įgyvendinimo galimybės. Tirta, kiek visaverčiam šių vaikų teisių ir pareigų funkcionavimui kliūčių sudaro psichologinė globos įstaigų atmosfera, ugdytojų bendravimo su vaikais, jų kompetencijos, profesionalumo problemiškumas, iškreiptas vaiko teisinio statuso suvokimas, taip pat pačių vaikų, augančių tose įstaigose, psichologiniai ypatumai. Mokslinis tyrimas atliktas visose Tauragės apskrities vaikų globos įstaigose. Tyrime dalyvavo 105 11–18 metų vaikai ir paaugliai. Tikslas – psichologiniu aspektu įvertinti vaikų namų globotinių teisinį statusą. Paaiškėjo, kad vaikų namų globotiniai savo teises ir pareigas supranta ne visai teisingai. Nepasitvirtino hipotezė, kad vaikų namuose gyvenantys vaikai neigiamai ir pesimistiškai vertina savo teisinį statusą globos įstaigoje. Respondentai gana teigiamai vertina savo teisių įgyvendinimą. Statistinė duomenų analizė atskleidė galimas tokio vertinimo priežastis. Išaiškintos svarbios vaikų namų globotinio kognityvino savo teisių ir pareigų supratimo ir subjektyvaus savo teisinio statuso vertinimo koreliacijos. Remiantis faktorinės analizės rezultatais, išskiriami du komponentai – socialios savigarbos ir asocialios savigarbos, – apibrėžiantys respondentų teisinio statuso sampratą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67679427cad4d
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.