Lundo ir Klaipėdos aštuoniasdešimtmečių sveikatos palyginimas

Santrauka

Straipsnio tikslas – pateikti Lundo (Švedija) ir Klaipėdos miestų aštuoniasdešimtmečių gyventojų sveikatos palyginimą, remiantis identiškų tyrimų „80+“ duomenimis bei aptarti istorines aplinkybes, galėjusias nulemti rezultatų skirtumus. Tyrimuose „80+“ ištisinės atrankos metodu atrinkti ir ištirti 133 Lundo ir 200 Klaipėdos aštuoniasdešimtmečių, gimusių 1923 m.
Tyrimų rezultatai rodo, jog atsižvelgiant į daugumą parametrų – kūno masės indeksą, AKS (arterinis kraujo spaudimas), miego kokybę, gebėjimą savarankiškai vaikščioti, subjektyvius savo ir objektyvius gydytojo sveikatos įvertinimus – Lundo aštuoniasdešimtmečių gyventojų sveikata geresnė, palyginti su klaipėdiečių.
Aptariant rezultatus atsižvelgiama į praeities istorinius įvykius, galėjusius tai nulemti. Nurodoma, jog tarpukario laikotarpiu Lietuva, atsižvelgiant į integralų gyventojų sveikatos rodiklį – vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – buvo „vidutiniška“ Europos šalis. Tačiau šalį inkorporavus į Sovietų Sąjungą, jos ir kitų panašaus likimo šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, sveikatingumo rodikliai ilgainiui atsiliko nuo vakarietiškų Europos šalių.
Daroma prielaida, jog jei Lietuvos, kaip europinės šalies, raida nebūtų buvus šiurkščiai nutraukta keleriems XX a. antrosios pusės dešimtmečiams, jos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė bei vidutinė sveiko žmogaus būsimojo gyvenimo trukmė būtų gerokai ilgesnės. Be to, būtų geresni Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos rodikliai – kaip dabartinės Suomijos arba Švedijos gyventojų.