Teisėjų, dalyvavusiųjų ir nedalyvavusiųjų mediacijos apmokymo programose, požiūris į mediaciją
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742d8de6b2de
Santrauka
Nagrinėjant kitų šalių patirtį diegiant teisminę mediaciją išryškėjo vienas svarbesnių veiksnių, turinčių įtakos jai sėkmingai prigyti teisinėje visuomenėje. Tai mediaciją vykdančių asmenų ir apskritai teisinės visuomenės požiūris į mediaciją. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti teisėjų, dalyvavusių ir nedalyvavusių mediacijos apmokymo programose, požiūrio į teisminę mediaciją ir mediacijos paslaugos perspektyvos Lietuvoje ypatumus.
Straipsnyje pateikiami atliekant kokybinį aprašomąjį tyrimą surinkti duomenys. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad teisėjai, dalyvavę ir nedalyvavę mediacijos apmokymo programose, teigiamai vertina teisminę mediaciją: pritaria šios procedūros reikalingumui ir naudingumui. Mūsų tyrimo dalyviai, atsižvelgiant į tai, kaip jie apibūdino mediatoriaus vaidmenį, tikslą ir svarbiausius mediacijos rezultatus, labiausiai atitiktų mišrųjį mediavimo stilių, orientuotą ir į sprendimo suradimą, ir į šalių tarpusavio supratimą.
Straipsnyje pateikiami atliekant kokybinį aprašomąjį tyrimą surinkti duomenys. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad teisėjai, dalyvavę ir nedalyvavę mediacijos apmokymo programose, teigiamai vertina teisminę mediaciją: pritaria šios procedūros reikalingumui ir naudingumui. Mūsų tyrimo dalyviai, atsižvelgiant į tai, kaip jie apibūdino mediatoriaus vaidmenį, tikslą ir svarbiausius mediacijos rezultatus, labiausiai atitiktų mišrųjį mediavimo stilių, orientuotą ir į sprendimo suradimą, ir į šalių tarpusavio supratimą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742d8de6df5f
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.