Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: pedagogų požiūris

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas teisinis ugdymas, kaip sistemingas ir teigiamas poveikis teisinės sąmonės pradiniam teisinės kultūros elementui, kurio tikslas ugdyti asmens valią, pasiryžimą elgtis teisėtai bei žadinti teisėtam elgesiui palankią asmens motyvaciją. Apžvelgiant mokslinę literatūrą ir ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus bei programas pristatomos Lietuvoje esančios galimybės įgyvendinti teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose.
Pristačius tyrimą, kurio tikslas – atskleisti pedagogų požiūrį į teisinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje, daromos išvados, kad: a) teisinis ugdymas šiuo metu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinamas mokant atskirų mokomųjų disciplinų (dorinio ugdymo, istorijos, pilietiškumo pagrindų ir kt.), įvairiuose klasių koncentruose, ir tik vyresniosiose (gimnazijos) klasėse sudaryta galimybė vykdyti savarankišką teisinį ugdymą; b) teisinis ugdymas yra aktualus šiandienos bendrojo lavinimo mokykloje ir jam įgyvendinti labiausiai įtakos turi: pedagogų profesinis pasirengimas vykdyti teisinį ugdymą bei galimybė tobulinti savo teisines žinias ir jų perteikimo didaktinius gebėjimus; ugdomosios teisinio ugdymo aplinkos kūrimas mokyklinėse bendruomenėse bei visuomenėje; c) 62 proc. visų problemų, susijusių su teisiniu ugdymu, pedagogų nuomone, susiję su mokinių tarpusavio ar mokinių ir jų tėvų bendravimo ypatumais.