Continuity of quality integration in teaching/learning english at university

Santrauka

Mokymo(si) kokybės gerinimas priklauso nuo žmogaus gebėjimo įvertinti savo pažangą, laimėjimus ir realius rezultatus. Aukštųjų mokyklų įsipareigojimai siekti aukštos mokymo(si) kokybės yra svarbus mokymosi visą gyvenimą nuostatos padarinys.
Mokymas turi atitikti studentų lūkesčius, būti inovatyvus, taikyti šiuolaikines technologijas, naudotis mokymosi patirtimi ir ištekliais, palaikyti geros praktikos tradicijas, kūrybingai vertinti mokymosi rezultatus ir siekti jo kokybės.
Mokant(is) užsienio kalbų formuojama studentų lingvistinė kompetencija, kuri priklauso nuo mokymo( si) kokybės. Dėstymui tobulinti reikalingi veiksniai yra dėstytojų mokymo analizė, jų kritinis požiūris į savo mokymą bei kaip dėstymą vertina studentai.
Tyrimų tikslas buvo ištirti mokymo(-si) kokybės integracijos tęstinumą aukštojoje mokykloje. Tuo tikslu buvo nagrinėjami kokybę lemiantys veiksniai, taip pat ankstesnių metų rezultatai lyginami su dabartinių tyrimų duomenimis. Informacija buvo renkama taikant įvairius studentų apklausos ir anketavimo metodus. Buvo surinkta informacija apie respondentų užsienio kalbos žinių bei įgūdžių vertinimą. Šie rezultatai buvo palyginti su studentų formalaus testavimo duomenimis. Toks lyginimas leidžia spręsti, ar studentai realiai vertina savo mokymosi pažangą. Kiti tyrimo aspektai, tai kalbos dėstytojos atlikta dėstymo savianalizė, ir kaip dėstytojos mokymą vertina studentai. Tokia tyrimų apimtis leidžia išsiaiškinti kokia mokymo( si) kokybė.
Straipsnyje pateikiami dabartinių studentų kalbos įgūdžių ir žinių savianalizės rezultatai, kurie yra lyginami su formaliojo testavimo rezultatais bei su kokybės tyrimo rezultatais, atliktais prieš keletą metų su kitomis studentų grupėmis. Darbe aprašomi dėstytojos darbo savianalizės duomenys, ir tai, kaip dėstymą vertina studentai, nes visi minėtieji veiksniai lemia mokymo(si) kokybę. Dabartiniai, t.y. 2008 m. kokybės tyrimų rezultatai, palyginami su 2004 m. atliktais rezultatais. Taip palyginant buvo galima sugretinti tarpinius, t. y. gautus per akademinius metus rezultatus, ir galutinius duomenis (t.y. kursui pasibaigus), ir tuo remiantis padaryti teigiamas išvadas dėl mokymo(si) kokybės integracijos tęstinumo.
Tyrimo rezultatai įtikinamai rodo, kad studentai sugeba realiai vertinti savo specialybės kalbos žinias ir įgūdžius. Tačiau siekiant gerinti mokymosi kokybę būtina periodiškai atlikti studentų pažangos patikrinimą, kuris padeda besimokantiems suvokti savo sėkmės ar nesėkmės priežastis ir tobulinti lingvistinius užsienio kalbos įgūdžius.
Naudojant Linkerto skalės 5 balų sistemos statistiką nustatyta, kad vidurkių vertės yra labai didelės, sklaidos koeficiento vertės yra artimos paklaidų ribose, ir reikšmingumo lygmuo visais atvejais yra apie 0,001.
Kaip dėstytojos mokymą anonimiškai vertina studentai mažai priklauso nuo to, ar atliekamas tarpinis vertinimas mokslo metų viduryje, ar kursui pasibaigus. Tai rodo, jog mokymo kokybei gerinti tikslinga atlikti tokius tyrimus mokymo proceso metu, t. y. dar nepasibaigus kursui, kad būtų galimybė atlikti reikiamus pakitimus mokant konkrečius studentus, į kurių pageidavimus galima atsižvelgti tuojau pat tebevykstant mokymo procesui.
Atliktų tyrimų reikšmingumas – atkreipti pedagogų dėmesį į savianalizės ir vertinimo įtaką mokymo( si) kokybei gerinti.