Socialiniai psichologiniai santuokinio partnerio(-ės) pasirinkimo stereotipai
plugins.themes.bootstrap3.article.main66850b9f449ac
Santrauka
Esminės Lietuvos visuomenės permainos reiškiasi ir sparčiais, didelio masto šeimos santykių pokyčiais. Svarbiausias šeimos santykių pokytis – perėjimas nuo tradicinio/hierarchinio prie modernios šeimos modelio. Abiem šiems modeliams svarbus šeiminių komplementarinių (papildančių vienas kitą) vaidmenų sistemos sukūrimas.
Siekiant išsiaiškinti galimo santuokinio partnerio(-ės) socialinius psichologinius pasirinkimo stereotipus buvo apklausta 4 000 tiriamųjų (2 000 vyrų ir 2 000 moterų), kurie užsiregistravo interneto pažinčių svetainėje „Darni pora“. Tiriamųjų grupė sudaryta tikslinės atsitiktinės atrankos būdu.
Atliktas tyrimas rėmėsi prielaida, kad, pritariantys vienokiam ar kitokiam šeimos modeliui, apibūdindami pageidavimus galimam santuokiniam partneriui(-ei) šiuo modeliu ir vadovausis. Gauti duomenys rodo sudėtingesnį santuokinio partnerio(-ės) pasirinkimo vaizdą.
Nors moderniam modeliui visiškai pritaria trečdalis tirtų moterų ir ketvirtadalis vyrų, atskirose šeiminės sąveikos srityse dažniau pageidautinas ne vienareikšmiškas sutuoktinių vaidmenų pasiskirstymas.
Pageidavimai galimo santuokinio partnerio finansiniam statusui rodo hierarchinį vaidmenų pasidalijimo pageidavimą, pareigą aprūpinti šeimą priskiriant vyrui. Sprendžiant vaikų ugdymo ir priežiūros uždavinius – tėvo vaidmuo apibūdintas kaip pagalbininko. Pageidautina partnerystė seksualiniuose-erotiniuose santykiuose irgi yra hierarchiška, t. y. priimtiniausia laikoma pora, kurioje aktyvesnis ir labiau seksuliai patyręs vyras. Pageidautina partnerystė bendraujant šeimoje apibrėžiama per tapačias empatiją bei gerumą nusakančias savybes, tačiau aktyvumą-pasyvumą bei vadovavimą – paklusimą apibūdinančių savybių suvokimas vėl yra hierarchinis.
Surinkti duomenys leidžia teigti, kad nei visiškai tradicinis, nei visiškai modernus šeimos modelis nėra siektinas daugeliui tiriamųjų, kad būsimą partnerystę jie konstruoja remdamiesi abiem modeliams būdingomis sąveikomis.
Siekiant išsiaiškinti galimo santuokinio partnerio(-ės) socialinius psichologinius pasirinkimo stereotipus buvo apklausta 4 000 tiriamųjų (2 000 vyrų ir 2 000 moterų), kurie užsiregistravo interneto pažinčių svetainėje „Darni pora“. Tiriamųjų grupė sudaryta tikslinės atsitiktinės atrankos būdu.
Atliktas tyrimas rėmėsi prielaida, kad, pritariantys vienokiam ar kitokiam šeimos modeliui, apibūdindami pageidavimus galimam santuokiniam partneriui(-ei) šiuo modeliu ir vadovausis. Gauti duomenys rodo sudėtingesnį santuokinio partnerio(-ės) pasirinkimo vaizdą.
Nors moderniam modeliui visiškai pritaria trečdalis tirtų moterų ir ketvirtadalis vyrų, atskirose šeiminės sąveikos srityse dažniau pageidautinas ne vienareikšmiškas sutuoktinių vaidmenų pasiskirstymas.
Pageidavimai galimo santuokinio partnerio finansiniam statusui rodo hierarchinį vaidmenų pasidalijimo pageidavimą, pareigą aprūpinti šeimą priskiriant vyrui. Sprendžiant vaikų ugdymo ir priežiūros uždavinius – tėvo vaidmuo apibūdintas kaip pagalbininko. Pageidautina partnerystė seksualiniuose-erotiniuose santykiuose irgi yra hierarchiška, t. y. priimtiniausia laikoma pora, kurioje aktyvesnis ir labiau seksuliai patyręs vyras. Pageidautina partnerystė bendraujant šeimoje apibrėžiama per tapačias empatiją bei gerumą nusakančias savybes, tačiau aktyvumą-pasyvumą bei vadovavimą – paklusimą apibūdinančių savybių suvokimas vėl yra hierarchinis.
Surinkti duomenys leidžia teigti, kad nei visiškai tradicinis, nei visiškai modernus šeimos modelis nėra siektinas daugeliui tiriamųjų, kad būsimą partnerystę jie konstruoja remdamiesi abiem modeliams būdingomis sąveikomis.
plugins.themes.bootstrap3.article.details66850b9f48dfa
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
