Primary objective of social work: social justice from rhetoric to practice through empowerment

Santrauka

Straipsnyje autoriai analizuoja socialinio teisingumo ir socialinio darbo santykį remdamiesi teorine įgaliojimo paradigma. Autoriai pabrėžia, kad socialinio darbo, kaip mokslinės disciplinos ir profesijos, pagrindinis tikslas turėtų būti socialinis teisingumas.
Socialinio darbo vystymosi plėtros istorijoje buvo įvairiai interpretuojamas socialinio darbo ir socialinio teisingumo santykis. Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą būtina socialinio darbo paradigmų kaita: kiekvienoje praktikos vietoje greta psichosocialinės pagalbos mikro lygmens svarbu pabrėžti ir socialinių kitimų bei socialinės politikos makro lygmenį. Praktikoje individualus socialinis darbas ir socialinės politikos lygmuo dažniausia yra atskiriami. Autoriai teigia, kad šiuolaikinėje modernioje visuomenėje taip neturėtų būti. Siūlydami glaudžiau susieti šiuos du lygmenis autoriai analizuoja įgalinimo paradigmą, kuri nukreipta daugiau į sprendimus, o ne į problemas ir pripažįstanti žmones priimant sprendimus, kaip aktyvius savo gyvenimo formuotojus. Autorių manymu, nesvarbu ar socialinis darbas susijęs su individu, grupe, šeima, ar su visuomene, jei remiamasi įgalinimo paradigma, neišvengiamai pasiekiamas socialinis teisingumas.