Reshaping Eldercare Towards New Professions

Santrauka

Sparčiai augantis vyresnio amžiau žmonių skaičius visame pasaulyje vis dažniau tampa socialinės politikos ir mokslinio diskurso objektu, ieškant sprendimų, kaip mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį. Straipsnyje keliami tyrimo klausimai siejami su inovacijų paieška teikiant socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Trisdešimties mokslinės periodikos publikacijų, analizuojančių socialinės gerontologijos problemas, analizė leido išryškinti keletą paplitusių intervencijos metodų ir programų, taikomų socialinės gerontologijos ir socialinės pedagogikos srityse. Minėtų publikacijų analizė taip pat leido įsitikinti, jog intervencijos programose retai skiriama dėmesio prevencinėms priemonėms. Be to, intervencinės programos, skirtos vyresnio amžiaus žmonių gerovės užtikrinimui, per menkai atsižvelgia į jų per ilgą gyvenimą sukauptą socialinę patirtį ir socialinį kapitalą. Norint sukurti inovatyvius socialinio darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis metodus kaip tik būtina užtikrinti, kad kuriant vyresnio amžiaus žmonėms skirtas prevencines programas būtų atsižvelgta į jų sukauptą socialinį kapitalą antroje gyvenimo pusėje. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Švedijos edukacinė programa, skirta vyresnio amžiaus žmonėms, vadinama elderpedagogy (verčiant lietuviškai – vyresnio amžiaus žmonių pedagogika). Kaip atskleidžiama straipsnyje, šioje programoje buvo sėkmingai integruotos tradicinės socialinės gerontologijos ir socialinės pedagogikos įžvalgos, kurios buvo nukreiptos sprendžiant socialines dilemas, pasitaikančias antroje gyvenimo pusėje, tokias kaip socialinė izoliacija ir nepalankus požiūris į vyresnio amžiaus žmones. Šiame kontekste siūloma inovatyvi edukacinė programa, konkrečiai elderpedagogy, kuri yra vertinga dėl to, kad integruoja vyresnio amžiaus suaugusiųjų sukauptą socialinį kapitalą ir mažina jų socialinę izoliaciją. Edukacinės programos, skirtos darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis, turi potencialą plėtoti naujus būdus, mažinančius vyresnio amžiaus žmonių stereotipizaciją ir pesimistinį požiūrį į gyventojų senėjimo procesą. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad įvairios edukacinės programos, praktikuojamos gerontologinio socialinio darbo bare, turi esminių trūkumų. Socialinis darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis daugeliui studentų nėra patrauklus, taip pat kaip ir visas vyresnio amžiaus žmonių globos ir priežiūros sektorius nėra prioritetinis studentams renkantis profesijas. Tai atskleidė ir Malmės atvejis, kaip ir daugybė panašių studijų programų vykdymo patirtys kitose šalyse. Dominuojančio socialinio diskurso kontekste, kuris vaizduoja antrąją gyvenimo pusę neigiamų nusistatymų ir amžiaus stereotipų sąvokomis, būtina ištirti priežastis, dėl kurių jauni žmonės vengia rinktis socialinį darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis.