Simuliacinio žaidimo panaudojimas nuostatų į felicitarinę politiką tyrime
plugins.themes.bootstrap3.article.main668503c35c4a3
Santrauka
Pastaraisiais dešimtmečiais diskutuojant dėl visuomenės raidos krypčių vis dažniau aptariama laimės ekonomikos ir jos tikslus realizuojančios felicitarinės (lot. felicitas – laimė) politikos perspektyvos. Felicitarinė politika remiasi laimės, subjektyvios gerovės, pasitenkinimo / nepasitenkinimo gyvenu bei atskiromis jo sferomis tyrimais, kurie, nors ir pakankamai tikslūs, bet ir ganėtinai apibendrinti.
Keičiantis visuomenės raidos krypties sampratai neišvengiamai kinta ir jos pažinimo paradigmos, pripažįstama, kad vis aktualesnis tampa ir naujų visuomenės ekonominės ir socialinės būklės rodiklių pasirinkimas.
Lietuvos valstybinė statistika neteikia duomenų nei apie visos visuomenės, nei apie atskirų socialinių grupių laimės lygį, todėl aktualu išsiaiškinti nuostatas į tokius rodiklius, jų svarbą ir subalansavimą. Šiam tikslui galima panaudoti įvairius realybės simuliacijos modelius. Toks pasirinkimas yra pakankamai pagrįstas, nes analizuojant ir planuojant felicitarinę politiką vis dažniau taikomos subalansuotos rodiklių sistemos. Viena iš jų apima ekonominės, darbo, socialinės aplinkos, gamtinės aplinkos, politinės, fizinės ir psichinės gerovės rodiklius. Ši subalansuotų rodiklių sistema buvo pasirinkta simuliaciniam žaidimui „Laimingesnė Lietuva 2020“.
Straipsnio tikslas ‒ pristatyti nuostatų į felicitarinę politiką tyrimo rezultatus, gautus vykdant simuliacinį žaidimą „Laimingesnė Lietuva 2020“. Žaidimai buvo organizuoti 2014 m. sausio–vasario mėn. Juose dalyvavo 65 asmenys.
Simuliacinio žaidimo „Laimingesnė Lietuva 2020“ rezultatai patvirtino, kad simuliaciniai žaidimai gali būti sėkmingai panaudoti socialinėms problemoms tirti. Jo rezultatai taip pat atskleidė, kad laimingesnės ateities Lietuvos visuomenės samprata visų pirma siejama su ekonomikos augimu, pozityviais darbo ir socialiniais pokyčiais. Visuomenės psichinė ir fizinė sveikata žaidimo dalyvių labiau sieta su asmeniniu tobulėjimu, o ne su politiniais sprendimais. Aplinkos, jos apsaugos įtaką visuomenės laimei žaidimų dalyviai įvertino prieštaringai, o politinių santykių ir laisvių nesiejo su visuomenės laimės lygiu.
Keičiantis visuomenės raidos krypties sampratai neišvengiamai kinta ir jos pažinimo paradigmos, pripažįstama, kad vis aktualesnis tampa ir naujų visuomenės ekonominės ir socialinės būklės rodiklių pasirinkimas.
Lietuvos valstybinė statistika neteikia duomenų nei apie visos visuomenės, nei apie atskirų socialinių grupių laimės lygį, todėl aktualu išsiaiškinti nuostatas į tokius rodiklius, jų svarbą ir subalansavimą. Šiam tikslui galima panaudoti įvairius realybės simuliacijos modelius. Toks pasirinkimas yra pakankamai pagrįstas, nes analizuojant ir planuojant felicitarinę politiką vis dažniau taikomos subalansuotos rodiklių sistemos. Viena iš jų apima ekonominės, darbo, socialinės aplinkos, gamtinės aplinkos, politinės, fizinės ir psichinės gerovės rodiklius. Ši subalansuotų rodiklių sistema buvo pasirinkta simuliaciniam žaidimui „Laimingesnė Lietuva 2020“.
Straipsnio tikslas ‒ pristatyti nuostatų į felicitarinę politiką tyrimo rezultatus, gautus vykdant simuliacinį žaidimą „Laimingesnė Lietuva 2020“. Žaidimai buvo organizuoti 2014 m. sausio–vasario mėn. Juose dalyvavo 65 asmenys.
Simuliacinio žaidimo „Laimingesnė Lietuva 2020“ rezultatai patvirtino, kad simuliaciniai žaidimai gali būti sėkmingai panaudoti socialinėms problemoms tirti. Jo rezultatai taip pat atskleidė, kad laimingesnės ateities Lietuvos visuomenės samprata visų pirma siejama su ekonomikos augimu, pozityviais darbo ir socialiniais pokyčiais. Visuomenės psichinė ir fizinė sveikata žaidimo dalyvių labiau sieta su asmeniniu tobulėjimu, o ne su politiniais sprendimais. Aplinkos, jos apsaugos įtaką visuomenės laimei žaidimų dalyviai įvertino prieštaringai, o politinių santykių ir laisvių nesiejo su visuomenės laimės lygiu.
plugins.themes.bootstrap3.article.details668503c3608dc
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
