The Risk of Prevalence of Violence at Russian Schools: Sociological Analysis

Santrauka

Straipsnyje analizuojama smurto problema šiuolaikinėje Rusijos mokykloje. Rusijoje, kuriant naują visuomenę nuo 1990 metų, sustiprėjo socialinės problemos. Ypač pavojingos tendencijos pastaruoju metu yra visuomenės susisluoksniavimas ir dalies gyventojų socialinė atskirtis. Šioje situacijoje ypatingai pažeidžiami tampa vaikai, kurių socializacija vyksta tokiomis sąlygomis, kur nėra aiškių moralinių ir etinių orientyrų.
Pastaruoju metu Rusijos ir užsienio šalių visuomenėse vis dažniau diskurso objektu tampa auganti vaikų agresija. Rusijos mokykla, kaip svarbiausias vaikų socializacijos institutas, yra sunkioje padėtyje. Nesibaigiančios mokymo proceso reformos ir finansiniai sunkumai, sumenkęs pedagoginis kapitalas dėl visuomenėje žymiai sumažėjusio mokytojo profesijos prestižo atvedė šiuolaikinę mokyklą į sunkią padėtį. Esant tokioms sąlygoms mokyklose išaugo smurtas.
Šio straipsnio tikslas – atskleisti smurto šiuolaikinėje mokykloje lygį ir formas, išryškinti svarbiausius materialinius ir sociokultūrinius veiksnius, skatinančius smurto tarp mokinių raišką.
Pasirinkta kiekybinė tyrimo strategija, taikant apklausos raštu metodą (priemonė ‒ klausimynas). Tyrime dalyvavo Nižnij Novgorodo 1500 penktų-vienuoliktų klasių mokinių, kurie sudaro 3 proc. bendrojo Nižnij Novgorodo regiono mokyklose besimokančių 5‒11 klasių mokinių. Mokiniai buvo atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Apklausa vykdyta 2012‒2013 m.
Tyrimas atskleidė, kad vaikai iš socialiai nepalankioje padėtyje gyvenančių šeimų (vargingų, nepilnų, menkai išsilavinusių ir kt.) daugiausia mokosi vidurinėse mokyklose, kuriose labiausiai paplitęs smurtas tarp vaikų. Geresnė padėtis yra gimnazijose ir licėjuose, kuriuose daugiausia mokosi mokiniai iš pilnų, pasiturinčių, išsilavinusių šeimų.
Tyrimas atskleidė, kad smurtas ‒ aktuali problema mokyklose: mokiniai yra bent kartą patyrę smurtą arba patys smurtavę. Daugiausia mokyklose paplitęs verbalinis smurtas, tačiau paplitęs ir fizinis bei psichologinis smurtas. Tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai smurto mokykloje socialiniai veiksniai yra prastas mikroklimatas mokykloje, netinkamas, naudojant smurtą prieš vaikus, auklėjimo stilius šeimoje, žiniasklaida.
Siekiant mažinti smurtą mokykloje ypač svarbu spręsti vidinius konfliktus mokyklose, plėtoti socialinius ryšius ir bendradarbiavimą tarp visų subjektų, susijusių su mokyklos gyvenimu, plėtoti mokinių laisvalaikio užimtumą, įtraukiant mokinius į neformalią veiklą mokykloje ir už mokyklos ribų.