Tretinio lygio psichinės sveikatos paslaugos globojamiems vaikams: specialistų požiūris
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742d53263fbc
Santrauka
Straipsnio tikslas – pristatyti kokybinio tyrimo, kaip institucijų globojamiems vaikams teikiamos tretinio lygio psichinės sveikatos paslaugos, duomenis.
Kokybinio tyrimo duomenys rinkti interviu metodu. Pokalbio su tyrimo dalyviais kryptį ir turinį lėmė tyrimo problema. Buvo pasirinkta struktūruota interviu forma iš anksto suformulavus interviu klausimus. Interviu su tyrimo dalyviais pokalbis buvo užrašytas į diktofoną, vėliau interviu duomenis tyrėjai transkribavo rašytine forma. Interviu su kiekvienu dalyviu truko 1.30–1.45 val.
Siekiant atskleisti specialistų požiūrį į tiriamą reiškinį, netikimybinės tikslinės atrankos būdu parinkti penki informantai (tyrimo dalyviai), dirbantys sveikatos priežiūros ar vaiko gerovės sistemose. Interviu metu kalbėta su dviem psichologais ir trimis socialiniais darbuotojais.
Kokybinė turinio analizė atskleidė keletą temų, iš kurių trys nagrinėjamos šiame straipsnyje: skirtingų specialistų atsakomybės, teikiant paslaugas vaikui, bendradarbiavimas organizacijų viduje ir tarp sveikatos priežiūros bei vaiko globos organizacijų, psichinės sveikatos paslaugų teikimo trukdžiai.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad specialistai diferencijuoja savo atsakomybes, teikiant psichinės sveikatos paslaugas globojamiems vaikams, taip pat suvokia bendradarbiavimo organizacijoje būtinybę. Ir sveikatos priežiūros, ir vaiko globos organizacijose tarpprofesinis bendradarbiavimas yra grindžiamas hierarchiniais ryšiais. Socialinis darbuotojas yra priimamas kaip žemesnio rango specialistas komandoje.
Duomenys apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą nevienareikšmiški: sveikatos priežiūros ir vaiko globos specialistai pateikia priekaištų vieni kitiems dėl bendradarbiavimo trūkumo. Organizaciniai apribojimai, sveikatos priežiūros sistemos netobulumas ir asmeniniai veiksniai minimi kaip psichinės sveikatos paslaugų teikimo bendradarbiaujant trukdžiai.
Kokybinio tyrimo duomenys rinkti interviu metodu. Pokalbio su tyrimo dalyviais kryptį ir turinį lėmė tyrimo problema. Buvo pasirinkta struktūruota interviu forma iš anksto suformulavus interviu klausimus. Interviu su tyrimo dalyviais pokalbis buvo užrašytas į diktofoną, vėliau interviu duomenis tyrėjai transkribavo rašytine forma. Interviu su kiekvienu dalyviu truko 1.30–1.45 val.
Siekiant atskleisti specialistų požiūrį į tiriamą reiškinį, netikimybinės tikslinės atrankos būdu parinkti penki informantai (tyrimo dalyviai), dirbantys sveikatos priežiūros ar vaiko gerovės sistemose. Interviu metu kalbėta su dviem psichologais ir trimis socialiniais darbuotojais.
Kokybinė turinio analizė atskleidė keletą temų, iš kurių trys nagrinėjamos šiame straipsnyje: skirtingų specialistų atsakomybės, teikiant paslaugas vaikui, bendradarbiavimas organizacijų viduje ir tarp sveikatos priežiūros bei vaiko globos organizacijų, psichinės sveikatos paslaugų teikimo trukdžiai.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad specialistai diferencijuoja savo atsakomybes, teikiant psichinės sveikatos paslaugas globojamiems vaikams, taip pat suvokia bendradarbiavimo organizacijoje būtinybę. Ir sveikatos priežiūros, ir vaiko globos organizacijose tarpprofesinis bendradarbiavimas yra grindžiamas hierarchiniais ryšiais. Socialinis darbuotojas yra priimamas kaip žemesnio rango specialistas komandoje.
Duomenys apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą nevienareikšmiški: sveikatos priežiūros ir vaiko globos specialistai pateikia priekaištų vieni kitiems dėl bendradarbiavimo trūkumo. Organizaciniai apribojimai, sveikatos priežiūros sistemos netobulumas ir asmeniniai veiksniai minimi kaip psichinės sveikatos paslaugų teikimo bendradarbiaujant trukdžiai.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742d5326707f
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
